Kategorijos archyvas: Gallery

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

Dešimtoje mokslinio darbo dalyje pereiname prie švietimo sistemos ir jos politikos Lenkijos Respublikoje.

2. LENKIJOS ŠVIETIMO SISTEMA

Lenkija kaip ir Lietuva ilgą laiką buvo netekusi nepriklausomybės. 1989 m. kaip ir Lietuvoje įvyko politiniai pokyčiai, kurie įtakojo švietimo sistemos pasikeitimą ir reformas. Buvo stengiamasi kuo greičiau išsivaduoti iš okupantų skleistų ir vadovėliuose pateikiamų ideologijų.
1999 m. pradėta įgyvendinti švietimo sistemos reforma, kurios metu:
1. Parengiamoji klasė šešiamečiams tapo privaloma;
2. Dviejų metų mokymasis licėjuje, po kurio buvo galima laikyti baigiamuosius „matura“ egzaminus ir stoti į aukštąją mokyklą, tapo pasirenkamas;
3. Mokymasis 2 metus technikume taip pat tapo pasirenkama galimybė;
4. 3 metų mokymasis specialiose mokyklose neįgaliems moksleiviams taip pat tapo įmanomas dalykas.
Apie aštuoni milijonai Lenkijos piliečių dabar studijuoja įvairiose mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose Lenkijoje. Ugdymas Lenkijoje yra universalus ir visiškai demokratiškas. Universali ir nacionalinė Lenkijos ugdymo politika buvo pradėta praktikuoti po II-jo pasaulinio karo. Mokyklų sistema buvo suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas. Kiekvieno lygio mokykla turi bendrus tikslus ir uždavinius. Tai (Szczepanski, 1970):
– suteikti kaip įmanoma daugiau žinių atsižvelgiant į mokinio amžių;
– išmokyti mokinius suprasti kultūrą ir ją reprezentuoti;
– suteikti mokiniams supratimą apie politinius procesus ir išmokyti juos aktyviai dalyvauti politiniuose įvykiuose;
– paruošti profesijai.
Pradinės mokyklos pabaigimas suteikia galimybę patekti į vidurinę mokyklą ir tada į aukštojo mokslo institucijas. Mokslas Lenkijoje yra nemokamas visuose trijuose lygiuose. (Poland: The Country and its People, 1972) Mokyklų sistema ir aukštojo mokslo institucijos suvaidino lemiamą vaidmenį performuojant visuomenę taip, kad būtų užtikrintas pastovus procentas vietų vaikams iš dirbančių ir gerų šeimų (Curtis, 1994). Mokslas yra privalomas nuo 7 metų iki aštuntos klasės (Curtis, 1994), tačiau po 1999 metų mokslo reformos privalomas mokslas tapo nuo 6 iki 16 metų, t.y. 1 metai ikimokyklinis paruošimas, tada pradinė mokykla ir gimnazija. Nuo 16 metų mokslas yra neprivalomas.

9 dalis.

11 dalis.

Dešimta dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS pradžia

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS pradžia

Švietimo palyginimas Lietuvoje ir Lenkijoje, kokie skirtumai ir pastebėjimai studento akimis.

TURINYS

ĮVADAS 3
1. LIETUVOS ŠVIETIMO SISTEMA 4
2. LENKIJOS ŠVIETIMO SISTEMA 11
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16

ĮVADAS

Švietimo sistema – valstybės organizuota žmonių švietimo bei lavinimo institucijų visuma, kurios tikslas – rengti žmogų gyvenimui, priderinti jį prie socialinių visuomeninio gyvenimo sąlygų, atsižvelgiant į šalyje galiojančius švietimo ir lavinimo standartus. Kylant visuomenės kultūrai drauge plečiasi ir švietimo sistema, aprėpdama ilgesnį žmogaus ontogenezės laikotarpį, pradedant ikimokykliniu ir baigiant brandos, ar netgi pensijiniu amžiumi. Švietimo sistemą sudaro visuomenės ir valstybės organizuotos švietimo bei lavinimo įstaigos: lopšeliai, darželiai, bendrojo lavinimo ir specialiosios vidurinės, profesinės, aukštesniosios mokyklos, kolegijos ir aukštosios mokyklos. Švietimo sistema įvairiose šalyse yra nevienoda.
Atgavus nepriklausomybę Lietuvos švietimui per vieną dešimtmetį teko modeliuoti ir kurti naują švietimo tikslų, uždavinių sampratą, struktūras, ugdymo turinį, metodus, strategijas. Taigi Lietuvos švietimo sistema turėjo būti ne vienu ar kitu aspektu reformuota, o iš esmės sukurta nauja. Per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos švietimo sistema labai pasikeitė. 1999 m. įgyvendinta švietimo reforma buvo nustatyta trijų pakopų mokymo sistema. Tuo pat metu daugėjo privačių mokymo įstaigų. Dabar galima ne tik rinktis įvairius mokymosi ir rengimosi darbui būdus tiek šalyje, tiek užsienyje, bet ir studijuoti įvairiais gyvenimo etapais.
Taigi šio referato tikslas – palyginti Lietuvos ir Lenkijos švietimo politikas.
Referato uždaviniai:
1. Pristatyti Lietuvos švietimo politiką;
2. Aptarti Lenkijos švietimo sistemą;
3. Apžvelgti abiejų šalių švietimo sistemų panašumus ir skirtumus.

2 dalis.

3 dalis.

Darbo pradžia patalpinta: 2015-03-30