Temos Archyvai: TV

Tai tavo vieta, kai ketini patalpinti savo straipsnį ir iš to gauti kuo didesnę naudą naujam ar jau senei naudojamam internetiniam puslapiui.

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

Dvylikta mokslinio darbo dalis paliečia Lenkijoje esančios švietimo sistemos subtilybes bei pradinių klasių sistemą.

Yra įvairių rūšių pradinės mokyklos. Pavyzdžiui, yra paprastos paradinės mokyklos, kurios yra jungiamos su vidurine mokykla, kad suformuotų dvylikametę mokyklą; pradinės muzikos mokyklos, skirtos talentingiems vaikams, kurie kartu su bendru pradiniu išsilavinimu taip pat įgyja ir muzikinį išsilavinimą; ir baleto pradinės mokyklos, kurios veikia tokiu pačiu principu kaip ir muzikos mokyklos; (Poland: The Country and its People, 1972). Taip pat yra specialios mokyklos vaikams su negalia. Pradinės mokyklos suaugusiems yra orientuotos į darbininkus, kurie neturi pradinio išsilavinimo.
Dabartinę ugdymo sistemą Lenkijoje sudaro:
1) pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13),
2) žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija (3 metai, amžius 13 – 16),
3) aukštesnioji vidurinė mokykla – „licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19),
4) universitetas.
Privalomasis mokymas prasideda 6 metų amžiaus parengiamojoje klasėje, kurioje įgyjami skaitymo, rašymo ir skaičiavimo pagrindai. Per pirmuosius metus pradinėje mokykloje, vienas mokytojas yra atsakingas už visus dėstomus dalykus (integruotas mokymas). Vėlesnėse klasėse (4-6) prasideda mokymas “blokais”, tai reiškia, kad visi gamtos mokslai (taip pat ir geografija) sujungiami į vieną dalyką, vadinamą “gamtos mokslai” (3 valandos per savaitę, 1 metai) Gimnazijoje ir licėjuje studentai yra supažindinami su kiekvienu dalyku atskirai, t.y. chemija, fizika ir biologija (3 valandos per savaitę, 3 metai) ir jie taip pat dalyvauja taip vadinamojoje „tarpdalykinėje veikloje“ – integruotuose užsiėmimuose (pvz. ekologija, sveikata, media ir kultūra). Be to, gimnazijoje studentams yra privalomas IKT dalykas, 2 val. per savaitę apimties, kuris Lenkijoje yra vadinamas informatika. Po gimnazijos studentai privalo išlaikyti atrankinius egzaminus, per kuriuos yra vertinamas jų sugebėjimas taikyti matematikos žinias gamtos moksluose, o jau licėjuje yra valstybiniai egzaminai, kuriuos tikrina speciali komisija. Teigiami rezultatai suteikia studentams galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

11 dalis.

13 dalis.

Dvylikta dalis patalpinta ir paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 4

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 4

Ketvirta dalis taip pat pratęsia susipažinimą su mūsų šalies švietimo sistemos politika.

1999 m. priimtas įstatymas, kuriuo decentralizuojamas šios švietimo srities valdymas; mokymosi visą gyvenimą siekis įteisinamas kaip vienas iš prioritetinių valstybės raidos uždavinių, numatomos mokesčių lengvatos asmenims ir institucijoms, skiriantiems lėšų visuomenės švietimui. Vienas būdingiausių Lietuvos švietimo sistemos bruožų – valdymo ir savivaldos derinimas. Kuriamos įvairių lygmenų savivaldos institucijos: valstybės, apskrities, rajono, miesto ugdymo įstaigos, klasės. Savivaldos institucijų funkcija – atstovauti visuomenei, vertinti atitinkamo lygmens ar atitinkamos švietimo srities veiklą, teikti siūlymų jai gerinti. Valstybinio lygmens savivaldos institucijos – Ugdymo turinio taryba, Švietimo taryba ir kt. – atlieka ir švietimo ekspertų funkcijas. Prie LR švietimo ir mokslo ministerijos veikia dalykų ekspertų komisijos, sudarytos iš edukologų, patyrusių pedagogų praktikų. Iš pedagogų reikalaujama profesinės kompetencijos. Pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Naujas struktūras įteisina aukštųjų pedagoginių mokyklų statutai (bakalauro, magistro, doktoranto studijos), pertvarkomi mokymo planai, programos, reorganizuojamos aukštesniosios pedagoginės mokyklos. Rengiami pedagogų atestacijos dokumentai, įteisinamos mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, įgytos po atestacijos.
Atkūrus valstybę itin svarbu tapo pertvarkyti vadovėlių turinį. Skubiai koreguojami seniau išleisti vadovėliai, verčiami Vakarų Europos, Skandinavijos šalių, rašomi originalūs lietuviški vadovėliai, visų pirma lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos. 1992 m. pradinės mokyklos jau dirbo pagal naujas programas, kuriose pabrėžtas integracijos principas, naudojosi originaliais vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Modernių vadovėlių bei mokyklai, pedagogams svarbios literatūros leidybą rėmė Atviros Lietuvos fondas, 1993 m. parengęs projektą „Švietimas Lietuvos ateičiai“. Šis projektas derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija, jį finansuoja garsus amerikiečių filantropas George’as Sorosas. Per penkerius metus Lietuvos švietimui iš fondo buvo skirta 7 mln. JAV dolerių. Užsienio šalių fondai remia įvairių Lietuvos švietimo sričių projektus, programas. Iš jų minėtini: Amerikos centras, NED fondas (JAV), JAV Baltijos fondas, Anglijos Know-how fondas, Danijos demokratijos fondas, Olandijos Matra fondas, Europos Tarybos Informacijos ir dokumentacijos centras, Šiaurės šalių Ministrų Taryba ir kt.

3 dalis.

5 dalis.

Dar viena smagaus darbo dalis patalpinta: 2015-03-30