Kategorijos archyvas: Galerija

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

Devintoje mokslinio darbo dalyje baigiame pažindintis su Lietuvos švietimo sistema ir galėsime pereiti prie kitos – Lenkijos.

Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės arba magistrantūros studijos. Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Doktorantūra – tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūra – trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai. Doktorantas rengia ir viešai gina daktaro disertaciją daktaro laipsniui įgyti. Teisę skelbti priėmimą ir suteikti daktaro laipsnį pagal mokslo kryptis mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybiniai mokslo institutai, siekdami mokslo ir studijų integracijos, organizuoja bendras su aukštosiomis mokyklomis doktorantūros studijų programas.
2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas. Strategijos nuostatos papildo Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena dalis paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 5

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 5

Ir penktoje mokslinio darbo dalyje susipažinsime su dar keliais Lietuvos švietimo sistemos politikos ypatumais.

Nuo 1998-1999 m. m. pereinama prie pagrindinio dešimtmečio mokymo, įgyvendinama numatyta mokyklos struktūra 4+(4+2)+2. Pradėtas mokymo pagal profilius eksperimentas 36 bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Numatyta pertvarkyti mokyklų tinklą, t.y. mokyklas didinti ir modernizuoti – įrengti ir kompiuterizuoti bibliotekas, modernius kabinetus. Pradėta kurti švietimo monitoringo sistema, kaupiama išsami patikima informacija apie sistemos funkcionavimą bei švietimo paslaugų kokybę. Dėl to nustatomi Lietuvos švietimo indikatoriai, kuriamos išorinio ir vidinio švietimo įstaigų audito metodikos. Įgyvendinamas specialiųjų poreikių vaikų integravimo į bendrą ugdymo sistemą principas; rengiamasi keisti gimnazijų kūrimo principus; tikimasi įvairinti jaunimo mokyklų pobūdį; mokant pagal profilius stengiamasi suartinti profesinio rengimo ir bendrojo lavinimo kryptis, kad ir profesinių mokyklų absolventams būtų daugiau galimybių studijuoti aukštosiose mokyklose. Pertvarkoma brandos egzaminų sistema. Ji modernėja, derinama su aukštųjų mokyklų stojimo sąlygomis, su mokymu pagal profilius. Įkurtas Nacionalinis egzaminų centras, kurio pastangomis sudaromi ir įgyvendinami šiuolaikiški brandos egzaminų organizavimo principai. Siekiama, kad kuo daugiau kiekvienos kartos jaunuolių įgytų kokybišką vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, išsiugdytų nuostatą mokytis visą gyvenimą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvų (ar globėjų) pageidavimu, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose. Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namie, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namie, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę ir konsultacinę pagalbą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankę vaikai bent vienerius metus turėtų būti ugdomi mokyklų parengiamosiose grupėse, kad įgytų mokyklai reikalingų socialinių įgūdžių, sustiprintų savo psichofizinę brandą. Tolesnė švietimo raida patvirtino tokio ugdymo būtinybę, todėl 2000 m. buvo parengta būtent šį ugdymą modeliuojanti Priešmokyklinio ugdymo koncepcija ir priešmokyklinį ugdymą pradėta nuosekliau įgyvendinti. 1998-1999 mokslo metais Lietuvoje buvo 821 darželis-mokykla, 807 ikimokyklinės įstaigos.

4 dalis.

6 dalis.

Jau penkta darbo dalis patalpinta: 2015-03-30