Žymų Archyvai: Curtis 1994

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

Taip kaip darbas be išvadų, taip ir be literatūros šaltinių yra niekinis, todėl keturioliktoje dalyje atrasite ir išvadas ir šaltinius.

IŠVADOS

1. 1991 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, kuris nustatė LR švietimo sistemos sandarą, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
2. Skiriami šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų panašumai: a) švietimo sistemos reformos pradėtos įgyvendinti nuo 1999 metų; b) Lenkijoje kaip ir Lietuvoje mokyklų sistema suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas; c) mokslas privalomas nuo 6 iki 16 metų; d) aukštojo mokslo siekiama baigus vidurinę mokyklą, stojamųjų egzaminų nėra.
3. Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemos yra panašios, nes šios šalys yra kaimynės, todėl skiriami tik šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų skirtumai: a) ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje nemokamas, o Lietuvoje – reikia mokėti; b) Lenkijoje vidurinis ugdymas skaidomas į įvairesnes sritis nei Lietuvoje (žr. 1 pav.) ir kt.

LITERATŪRA

1. Aukštojo mokslo įstatymas. // 2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586.
2. Baltoji knyga. Lietuvos aukštasis mokslas. Vilnius, 1999.
3. Baltoji knyga. Mokslas ir technologijos. Vilnius, 2001.
4. Baltoji knyga. Profesinis rengimas. Vilnius, 1998.
5. Barkauskaitė M. Lietuvos švietimo reformos eigos tyrimai // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 3. Vilnius, 1997.
6. Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 6. Vilnius, 2001.
7. Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos edukacinių nuostatų kontekste // Lietuvos švietimo reformos. Vilnius, 1993.
8. Kalvaitis A. Pasirengimas profiliniam mokymui 1999-2000 metais // Profilinis mokymas. Vilnius, 2001.
9. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Ikimokyklinio ugdymo programa. Vilnius, 1991.
10. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Pradinės mokyklos programos. Vilnius, 1991.
11. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII-822.
12. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. // Žin., 1997, Nr. 98-2478.
13. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 115-3228.
14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo išsilavinimo standartai. 1-10 klasės. Projektas. Vilnius, 1997.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. 11-12 klasės. Projektas. Vilnius, 1999.
16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius, 1994.
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. 1-10 klasės. Vilnius, 1997.
18. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. // Žin., 1991, Nr. 23-593.
19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 67-1940.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 37 „Dėl Lietuvos švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkymo ir renovacijos programų“.
21. Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, 1992.
22. Mokslo ir studijų įstatymas. 1991 m. sausio 26 d. Nr. 7-191.
23. Organization of the education system in Poland 2009/2010. Eurybase. Poland.
24. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 966 „Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
25. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 150. Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės.

13 dalis.

1 dalis (pradžia).

Paskutinė dalis su išvadomis ir informaciniais šaltiniais patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

Pati sėkmingiausia trylikta darbo dalis tęsia mūsų mintis ir Lenkijos švietimo sistemos išdėstymą bei darbo principą. Deja, paveikslėlio įkelti negalime dėl autorinių teisių saugumo, tačiau darbo šaltinių sąraše turėtumėte atrasti tai ko ieškote internetinėje erdvėje ir panaudoti savo reikmėms, jei nuspręsite, kad tokia informacija Jums yra tinkama. Trylikta dalis yra pati mažiausia, kadangi jau su abiejų šalių, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos švietimo sistemos politikomis jau supažindinome ir belieka tik pateikti visus palyginimus išvadose.

Be bendrojo išsilavinimo galima įgyti profesinį išsilavinimą, kurį sudaro 15 profilių, jie apima inžinerijos ir technologijos, aplinkos ir žemės ūkio technologijų, paslaugų, kultūros, transporto ir ekspedijavimo, elektros technologijų ir informacijos valdymą. Taip pat galima lankyti 4 metų techninės specializacijos mokyklą, kurią baigus įgyjamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimas ir profesinė kvalifikacija. Įgijus aukštesniosios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą, sudaroma galimybė stoti į aukštąsias mokyklas. Studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose Lenkijoje skaičius kasmet auga. Studijos trunka 3-4 metus ir įgyjamas bakalauro laipsnis. Lenkijoje taip pat kaip ir Lietuvoje galima įgyti magistro ir daktaro laipsnį, tik Lenkijoje daktaro laipsnį suteikia mokymo įstaiga, o ne Vyriausybė.
Šios struktūros schema pateikta žemiau.

1 pav. Dabartinės ugdymo sistemos Lenkijoje struktūra
12 dalis.

14 dalis.

Trylikta mokslinio darbo dalis veda prie bendro darbo išvadų, todėl pilnai galėsite susirinkti visą reikiamą informaciją ar pasirinkti informacijos šaltinius, kurie yra taip svarbūs ne tik šiame darbe, bet gal ir Jums.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2013-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

Dvylikta mokslinio darbo dalis paliečia Lenkijoje esančios švietimo sistemos subtilybes bei pradinių klasių sistemą.

Yra įvairių rūšių pradinės mokyklos. Pavyzdžiui, yra paprastos paradinės mokyklos, kurios yra jungiamos su vidurine mokykla, kad suformuotų dvylikametę mokyklą; pradinės muzikos mokyklos, skirtos talentingiems vaikams, kurie kartu su bendru pradiniu išsilavinimu taip pat įgyja ir muzikinį išsilavinimą; ir baleto pradinės mokyklos, kurios veikia tokiu pačiu principu kaip ir muzikos mokyklos; (Poland: The Country and its People, 1972). Taip pat yra specialios mokyklos vaikams su negalia. Pradinės mokyklos suaugusiems yra orientuotos į darbininkus, kurie neturi pradinio išsilavinimo.
Dabartinę ugdymo sistemą Lenkijoje sudaro:
1) pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13),
2) žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija (3 metai, amžius 13 – 16),
3) aukštesnioji vidurinė mokykla – „licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19),
4) universitetas.
Privalomasis mokymas prasideda 6 metų amžiaus parengiamojoje klasėje, kurioje įgyjami skaitymo, rašymo ir skaičiavimo pagrindai. Per pirmuosius metus pradinėje mokykloje, vienas mokytojas yra atsakingas už visus dėstomus dalykus (integruotas mokymas). Vėlesnėse klasėse (4-6) prasideda mokymas “blokais”, tai reiškia, kad visi gamtos mokslai (taip pat ir geografija) sujungiami į vieną dalyką, vadinamą “gamtos mokslai” (3 valandos per savaitę, 1 metai) Gimnazijoje ir licėjuje studentai yra supažindinami su kiekvienu dalyku atskirai, t.y. chemija, fizika ir biologija (3 valandos per savaitę, 3 metai) ir jie taip pat dalyvauja taip vadinamojoje „tarpdalykinėje veikloje“ – integruotuose užsiėmimuose (pvz. ekologija, sveikata, media ir kultūra). Be to, gimnazijoje studentams yra privalomas IKT dalykas, 2 val. per savaitę apimties, kuris Lenkijoje yra vadinamas informatika. Po gimnazijos studentai privalo išlaikyti atrankinius egzaminus, per kuriuos yra vertinamas jų sugebėjimas taikyti matematikos žinias gamtos moksluose, o jau licėjuje yra valstybiniai egzaminai, kuriuos tikrina speciali komisija. Teigiami rezultatai suteikia studentams galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

11 dalis.

13 dalis.

Dvylikta dalis patalpinta ir paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

Vienuoliktoje darbo dalyje tęsime pažintį su Lenkijos valstybės švietimo sistemos politika.

Lenkijoje pradinio ugdymo paskirtis įvardijama taip – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. Taigi Lenkijoje darželiai, tai įstaigos, į kurias vaikus galima leisti nuo 3 iki 7 metų amžiaus ir, visų pirma, tai yra institucijos skirtos padėti dirbančioms motinoms. Tačiau sulaukęs septynerių metų kiekvienas vaikas pradeda lankyti pagrindinę (pradinę) mokyklą. Šioms mokykloms yra teikiama ypatingai didelė reikšmė todėl, kad jų užduotis yra visų piliečių ugdymas, kuris atspindi visos šalies kultūros lygį (Barnett, 1958) ir taipogi todėl, kad įgijusiam pradinį išsilavinimą moksleiviui teikiamas pagrindinis išsilavinimas, kuris siekia suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Lenkijoje yra apie 27 tūkstančius pradinių mokyklų vaikams nuo septynerių iki trylikos metų amžiaus ir apie 500 pradinių mokyklų suaugusiems. Pradinėse mokyklose skirtose vaikams mokosi apie 6 milijonus vaikų, o suaugusiųjų mokyklose yra apie 47 tūkstančius studentų (Curitis, 1994). Dėl vietos trūkumo yra daugumoje pradinių mokyklų yra didelės klasės ir dvi pamainos. Kai kuriose mokyklose veikia užklasinės programos skirtos 1-3 klasių mokiniams arba mokiniams, kurių abu tėvai dirba. (Curtis, 1994).

10 dalis.

12 dalis.

Dar viena – 11 dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

Dešimtoje mokslinio darbo dalyje pereiname prie švietimo sistemos ir jos politikos Lenkijos Respublikoje.

2. LENKIJOS ŠVIETIMO SISTEMA

Lenkija kaip ir Lietuva ilgą laiką buvo netekusi nepriklausomybės. 1989 m. kaip ir Lietuvoje įvyko politiniai pokyčiai, kurie įtakojo švietimo sistemos pasikeitimą ir reformas. Buvo stengiamasi kuo greičiau išsivaduoti iš okupantų skleistų ir vadovėliuose pateikiamų ideologijų.
1999 m. pradėta įgyvendinti švietimo sistemos reforma, kurios metu:
1. Parengiamoji klasė šešiamečiams tapo privaloma;
2. Dviejų metų mokymasis licėjuje, po kurio buvo galima laikyti baigiamuosius „matura“ egzaminus ir stoti į aukštąją mokyklą, tapo pasirenkamas;
3. Mokymasis 2 metus technikume taip pat tapo pasirenkama galimybė;
4. 3 metų mokymasis specialiose mokyklose neįgaliems moksleiviams taip pat tapo įmanomas dalykas.
Apie aštuoni milijonai Lenkijos piliečių dabar studijuoja įvairiose mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose Lenkijoje. Ugdymas Lenkijoje yra universalus ir visiškai demokratiškas. Universali ir nacionalinė Lenkijos ugdymo politika buvo pradėta praktikuoti po II-jo pasaulinio karo. Mokyklų sistema buvo suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas. Kiekvieno lygio mokykla turi bendrus tikslus ir uždavinius. Tai (Szczepanski, 1970):
– suteikti kaip įmanoma daugiau žinių atsižvelgiant į mokinio amžių;
– išmokyti mokinius suprasti kultūrą ir ją reprezentuoti;
– suteikti mokiniams supratimą apie politinius procesus ir išmokyti juos aktyviai dalyvauti politiniuose įvykiuose;
– paruošti profesijai.
Pradinės mokyklos pabaigimas suteikia galimybę patekti į vidurinę mokyklą ir tada į aukštojo mokslo institucijas. Mokslas Lenkijoje yra nemokamas visuose trijuose lygiuose. (Poland: The Country and its People, 1972) Mokyklų sistema ir aukštojo mokslo institucijos suvaidino lemiamą vaidmenį performuojant visuomenę taip, kad būtų užtikrintas pastovus procentas vietų vaikams iš dirbančių ir gerų šeimų (Curtis, 1994). Mokslas yra privalomas nuo 7 metų iki aštuntos klasės (Curtis, 1994), tačiau po 1999 metų mokslo reformos privalomas mokslas tapo nuo 6 iki 16 metų, t.y. 1 metai ikimokyklinis paruošimas, tada pradinė mokykla ir gimnazija. Nuo 16 metų mokslas yra neprivalomas.

9 dalis.

11 dalis.

Dešimta dalis patalpinta: 2015-03-31