Kai jaunas fabriko darbininkas per gamybinę nelaimę netenka pirštų, jis nesutinka, kad juos prisiūtų. Džekas negali apsispręsti, ar laikyti seserį šalia, ar ją paleisti.

Modernus alpinariumas, uždengiantis aukšto mūro sienas. Naudingi patarimai, kaip tokią aplinką susikurti pačiam. Laida "Svajonių sodai" - sekmadienį, 10.00 val. tik per TV3!

„To, ką išvysite TV8 kanalo eteryje, šio sekmadienio ‚Keturkojo šou‘ laidoje, greičiausiai dar nerodė nė viena televizijos laida Lietuvoje“, – intriguoja laidos vedėja Skaiva Jasevičiūtė. TV8 žiūrovės bus pirmosios mažųjų buldogiukų atėjimo į pasaulį liudininkės: keturkojų mamai nepavyko atsivesti atžalų natūraliai, tad gelbėti mažylių ir mamos skubiai ėmėsi veterinarijos gydytojai. Atlikus Cezario pjūvį gimė trys maži šunyčiai. Pirmuosius jų įkvepiamus oro gurkšnelius užfiksavo „Keturkojo šou“ kameros! Žiūrovės jau įprato matyti laidos studijoje nuolat besisukiojantį taksą Marselį ir daugybę kitų šunų. Šįkart Marselis buvo priblokštas ypač nemalonios staigmenos: šunų vietose studijoje išsirikiavo katės! Didelės ir mažos, gauruotos ir beplaukės murklės „Keturkojo šou“ studijoje jautėsi kuo puikiausiai, o jas atlydėję žmonės (katės juk neturi šeimininkų, ar ne?) pasakojo apie šių švelniakailių charakterius, pomėgius, polinkius ir kitas įdomybes. Žmonių požiūris į šunų parodas – labai įvairus: vieni teigia, kad tai tuščias laiko švaistymas, kitiems atrodo, jog tokie renginiai – pasityčiojimas iš keturkojų, o štai treti savo gyvenimo negali įsivaizduoti be parodos ringo! Pastarieji turi daugybę prietarų, susiduria su sąžininga ir nesąžininga konkurencija bei stengiasi neskaičiuoti, kiek pinigų per metus išleidžia savo pomėgiui. Kam reikalingos šunų parodos? Kas tai – linksma pramoga, žiauri kova ar tiesiog žmonių tuštybės išraiška? Nuomonių ringas – jau šį sekmadienį 11.45 val. laidoje „Keturkojis šou“ per TV8! „Keturkojis šou“ – sekmadieniais 11.45 val. tik per TV8!

Šį kartą mūsų laukia tikras pageidavimų koncertas, nes Mitų griovėjai pildys savo žiūrovų ir gerbėjų pageidavimus. Tai šeši mitai, kuriuos atsiuntė žiūrovai ir kurie bus atsitiktinai išrinkti išbandymams. Yra priežodis, bylojantis, esą nuveikti kokį nors paprastą darbą taip pat lengva, kaip atimti saldainį iš kūdikio. Bet ar iš tikrųjų mažieji taip lengvai atsisveikina su savo skanėstais? Taip pat sužinosime, kaip geriausia apsaugoti aplinkinius nuo bakterijų, jei jums netikėtai kyla noras nusičiaudėti. Kiek mašinos padangose turi būti oro, kad veltui neeikvotumėte degalų. Ar gali slaptas šnipas atplaukti į vakarėlį su nardymo įranga, po kuria vilki nepriekaištingą kostiumą ir, nusiėmęs akvalangą, ramiai prisijungti prie šokančios kompanijos? O jeigu jam reikėtų pasislėpti nuo priešo kulkų, ar jį apsaugotų senas šaldytuvas? O gal kompiuteris? Ir paskutinė istorija, kurią stebėdami išmoksite labai įdomų triuką ir galėsite pademonstruoti savo draugams artimiausią savaitgalį. Visa tai naujausioje, žiūrovų inspiruotoje „Mitų griovėjų“ serijoje.

Valstybių įsiskolinimus suprasti sunku kaip atstumą iki žvaigždžių. Kaip skolos susidaro ir kuo baigsis? Širstame – „aš juk nesiskolinau.“ Kas mus išmoko elgesio? Genai, tėvų pamokymai ar pavyzdžiai? Paukščiai, žuvys, kiti gyvi padarai nesikalba, bet sutaria. Turi būti kažkoks slaptas bendravimo mechanizmas.

Nematomas, maskuojamas, apgaulingas ir kartais keistas. Toks yra modernius šiuolaikinis informacinis karas, kartais dar labiau paveikiantis tautos sąmonę, nei atviras ginkluotas konfliktas. Informacinio karo subtilybes nagrinėjantis Mantas Martišius pabrėžia, kad šiandien būtent tokį karą prieš Lietuvą vykdo Rusija, siekianti sumenkinti mūsų valstybę pačių lietuvių akyse. „Ypač demokratinėse šalyse informacinis karas labai lengvai pasislepia po nuomonių įvairovės šydu. Deja, Lietuvoje per dvidešimt metų mažai kas pasikeitė užsienio kalbų atžvilgiu ir vis dar jaučiama didelė rusų kalbos įtaka. Apie milijoną žmonių teigia, kad geriausiai iš užsienio kalbų moką rusų. Vadinasi, jie informaciją iš kitur perima tik tos kalbos pagrindu ir negali įsisavinti informacijos iš Vakarų“, – Lietuvos televizijos laidoje „Įžvalgos“ teigė M. Martišius. Kitas laidos pašnekovas Remigijus Misiūnas tyrinėja ankstesnio laikotarpio informacinius karus, tiksliau – Lietuvos kovą prieš LTSR. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius analizuodamas išeivijos veiklą randa ir gana linksmų informacinio karo pavyzdžių. „Apie 1960-uosius metus į Australiją atvyko SSRS delegacija, kuriai vadovavo Justas Paleckis. Ten lietuvaitė mergina jį užkalbino lietuviškai, papasakojo, kaip myli Lietuvą, paprašė autografo. Paleckis, žinoma, pasirašė, tačiau nepamatė ant ko... Tai buvo prašymas grąžinti Lietuvai laisvę... Paskui visa tai buvo labai plačiai panaudota, kaip Paleckis „kovoja už Lietuvos nepriklausomybę“, – juokingą istoriją pasakojo R. Misiūnas. Laidoje „Įžvalgos“ taip pat sužinosite, kaip sovietmečiu susirašinėdami lietuviai savo laiškuose maskuodavo cenzūros draudžiamas mintis ir kaip tautiečiai norėjo pričiupti JAV viešėjusį SSRS užsienio reikalų ministrą Andrejų Gromyką. „Įžvalgos“ – sekmadienį 16.45 val. per Lietuvos televiziją. Laidos vedėjas Virginijus Savukynas.

Geivinas Patersonas labai trokšta pakelti savo televizijos laidos apie sodininkystę reitingus. Tam jis pasamdė moterį, apiplaukusią aplink pasaulį su jachta – Kvinę Dorel, kuri turėjo pridėti naujų spalvų laidai. Tačiau Kvinės žinios apie sodininkystę yra gana menkos, todėl Rozmari ir Teimė sutiko padėti jai ir duoti keletą profesionalių patarimų. Bet kai Rozmari nukrenta nuo apžiūros bokšto, kur, tikriausiai, turėjo atsidurti Kvinė, o atvykusi žurnalistė Rouzė Fitskeron randama negyva nuošaliame ežere, tampa aišku, kad gerkles vienas kitam perkąsti pasiruošusios asmenybės iš televizijos ėmėsi rimtesnių veiksmų. Kaip Rouzės susidomėjimas finansiniu skandalu Australijoje galėjo būti susijęs su jos apsilankymu televizijos laidos filmavimo vietoje? Ar čia įsipainioję nuosavybės savininkai Vernonas ir Kristal Pit-Seimurai?

Praėjusio sekmadienio vakarą įvyko grandiozinė didžiausio masto muzikinio projekto Lietuvoje „Chorų karai“ premjera. „Chorų karų“ scenoje pasirodė daugiau nei 100 choristų ir per pusę tiek žinomiausių Lietuvos muzikos atlikėjų. Jie scenoje ryškiai sužibo visi drauge atlikdami naująjį „Chorų karų“ himną. Tačiau ne tik studijoje buvo karšta – „Chorų karų“ premjerą praėjusį sekmadienį per TV3 pasižiūrėjo beveik 1 milijonas Lietuvos gyventojų. Premjeros metu laidoje teisėjavę komisijos nariai – operos solistas Edmundas Seilius, operinio balso savininkė Kristina Zmailaitė, TV3 laidų vedėjai Marijus Mikutavičius ir Mindaugas Stasiulis – negailėjo aukštų balų ir net trims chorams iš septynių – Kauno Božolė, Šiaulių studentiškam Saulės ir Akmenės krašto Širdžių – skyrė patį aukščiausią – 40 balų – įvertinimą. Kiti trys chorai – Kėdainių Ledinis, Klaipėdos Jūros, Vilniaus rajono Kaštoninis ir Panevėžio Vilties – pelnė po 37 komisijos taškus. Kurie chorai turi didžiausią savo krašto, miesto ar rajono palaikymą, TV3 žiūrovai sužinos jau ateinantį sekmadienį, sausio 29-ąją, nes premjerinėje „Chorų karų“ laidoje žiūrovai savo nuomonę skambindami ar rašydami trumpąsias SMS žinutes išreiškė tik apie Panevėžio Vilties chorą. Premjeros metu pakelti komisijos balai bus sumuojami su antrosios laidos komisijos taškais bei TV3 žiūrovų balsais, kurie lems chorų išlikimą. „Antrosios ‚Chorų karų‘ laidos metu projektą jau negrįžtamai paliks vienas choras. Kuriam chorui labiausiai pristigs TV3 žiūrovų palaikymo ir palankių komisijos vertinimų, bus aišku jau šį sekmadienį“, – sakė „Chorų karų“ vykdančioji prodiuserė Neringa Kavaliauskienė. Laidoje taip pat paaiškės ir tai, ar Panevėžio Vilties choras, vadovaujamas Stano ir sudarytas tik iš Panevėžio pataisos namuose gyvenančių moterų, tęs muzikines kovas projekte kaip visateisis „Chorų karų“ dalyvis. „Chorų karai“ – didžiausio masto muzikinis projektas − jau kiekvieną sekmadienį tik per TV3! „Chorų karai“ – didžiausio muzikinio masto projektas Lietuvoje – sekmadienį 19.00 val. tik per TV3!

Tamsią audringą naktį didingas Bytono dvaras tampa nusikaltimo vieta, tačiau ar žudikas – šio pasaulio gyventojas? Nukritęs iš didžiulio aukščio užsimuša Čonsis Bytonas. Kas tai: savižudybė ar žmogžudystė? O gal tai Bytono dvaro prakeiksmas – o tuo šventai tiki dvaro tarnai – susijęs su haitietiška magija, vudu, zombiais ir vaiduokliais. Merdoko tyrimą vis apsunkina dvaro gyventojai, tvirtinantys matą dvare klaidžiojančią prieš metus nusižudžiusio Timočio Bytono vėlę. Timotis buvęs maišyto kraujo, gimęs iš Bytonų patriarcho ir iš Haičio atsivežtos tarnaitės meilės ryšio. Jo broliai taip ir nesusitaikė su jo egzistavimu. Ar tai keršto vedina Timočio vėlė išstūmė Čonsį pro langą? Merdokas išstudijuoja Bytonų šeimos aplinką ir sužino paslapčių, labiau susijusių su godumu ir stebėtinu sąmokslu nei vaiduokliais.

Pacientas, kuris mano virsiąs vilkolakiu, paima visą komandą įkaitais. Nora vargsta ieškodama reikiamo finansavimo ligoninei, o Džekas aptaria savo nesenus rūpesčius su netikėtu psichoterapeutu.