Pasirūpinkite ir pasirinkite tinkamiausią stogo dangą

Pasirūpinkite ir pasirinkite tinkamiausią stogo dangą

Pvc stogo danga kaina
Stogas apsaugo pastatą nuo šalčio, karščio ir kritulių. Jis – vienas iš svarbiausių statybų etapų, todėl pasirinkus jį tinkamai, stogas ne tik, kad tarnaus ilgiau pagal paskirtį, bet leis dar sutaupyti ir lėšų, ir laiko. Žvalgantis į kainą, žmonės mieliau renkasi rulonines stogo dangas, bet pamiršta, kad yra dar geresnės, patvaresnės ir pigesnės, tai PVC. Visiems besidomintiems tuo įdomi pvc stogo danga kaina, jos privalumai ir trūkumai, ir kiti galimi pasirinkimai. Kodėl būtent PVC? Taip yra dėl daugelio priežasčių. Verta paminėti ir tai, kad pastaruoju metu ši stogo danga itin išpopuliarėjo.
Stogo dangą veikia saulė, vėjas ir krituliai, kurie kinta priklausomai nuo metų laiko. Jeigu bus netinkamai įrengtas stogas, tai labai didelė tikimybė, kad bus pažeistas pats pastatas tiek jo išorinė dalis, tiek ir vidinė. Juk neretai pasitaiko tokių atvejų, kai pradeda bėgti vanduo per lubas ar sienas namo viduje. Tai išties nemalonu, o ir nuostolių savininkui atneš nemažai. Tik nereikia manyti, kad taip nutinka retai, o ir jei nutinka, tai būtinai tik senuose pastatuose, kuriuose stogas nekeistas daugelį dešimtmečių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai taip atsitinka tik uždėjus naują stogo dangą. Kodėl taip nutinka? Priežasčių gali būti daug, tačiau pačios pagrindinės būna šios: netinkamai uždengta stogo danga arba netinkamai pasirinktos medžiagos stogo dengimui. Taigi, jus turi dominti ne tik pvc stogo danga kaina, bet ir tai, kad ji būtų kokybiška. Taip pat ne mažiau svarbu, kad stogo dangos dengimui būtų samdomi patikimi ir daug darbo patirties turintys stogdengiai. Žinoma, prieš tai turi būti užtikrinta, kad stogo konstrukcija įrengta taip kaip ir priklauso.
Kuo PVC danga skirta stogui išsiskiria nuo kitų? Labiausiai pastebimas kainos skirtumas. Ši danga kainuoja daug pigiau, nei daugelis kitų galimų pasirinkimų. Taigi, maža kaina tampa didžiausiu privalumu, tačiau tikrai ne vieninteliu. Sintetinė danga turi ir puikias technines savybes. Ji tarnaus ilgai. Gamintojai suteikia iki 30 metų garantiją, o tai tikrai daug, nes daugelis kitų stogo dangų turi tokio pačio laikotarpio garantiją. Tiesa, nereikia žiūrėti į keramines čerpes, kurių laikotarpis daug ilgesnis, tačiau jos ir kainuoja daug brangiau. Svarbiausia tai, kad ši stogo danga bus ne tik pigi ir ilgaamžė, bet ir puikiai atlaikys temperatūrų skirtumus. Taip pat yra didelis atsparumas krituliams.
Sintetinės PVC dangos po truputį iš statybų rinkos išstumia bitumines stogo dangas. Šiuolaikinės technologijos suteikia naujas galimybes panaudoti šias medžiagas ir įvertinti jų teikiamus privalumus. Tai labai geras pasirinkimas tiems, kurie nori geros, tačiau nebrangiai kainuojančios stogo dangos.

Daugiau informacijos rasite ČIA.

Ne visi geba rašyti Lietuvių kalba ir daro daug klaidų

Ne visi geba rašyti Lietuvių kalba ir daro daug klaidų

Gramatikos klaidų taisymas: kodėl verta rinktis specialistus?

Su gramatikos klaidų taisymu susiduriame įvairiose gyvenimo situacijose, o viena iš jų yra ta, kuomet parašę rašto darbą skubame jį ne atiduoti dėstytojui, o turime atlikti ir dar vieną, galbūt ne patį maloniausią dalyką – patikrinti, ar darbe nėra gramatikos klaidų, ir jei taip – jas ištaisyti. Tačiau galima išvardinti daugybę priežasčių, dėl kurių nutinka taip, kad studentas, parašęs rašto darbą, ima galvoti, kad kur kas geresnis pasirinkimas bus nunešti darbą specialistams, kurie ir galėtų atlikti gramatikos klaidų taisymą. Taigi, kokie privalumai lauks tuo atveju, jei gramatikos klaidų taisymas bus atliktas specialistų? Apie viską – nuo pradžių.
Bene pats svarbiausias dalykas, kitais žodžiais tariant – pats svarbiausias privalumas, kurį turi gramatikos klaidų paieška bei taisymas atlikti ne paties darbo autoriaus, o atitinkamos srities specialistų, yra tas, jog turėsite patį geriausią rezultatą, kokio tik galite tikėtis, t.y., visos tekste esančios gramatikos klaidos bus surastos bei ištaisytos. Net ir tuo atveju, kai darbo autorius skiria ne vieną valandą gramatikos klaidų taisymui, reikia pastebėti, kad bent keli netikslumai vis tiek palieka – viena ar kita klaida lieka todėl, kad studento gramatikos žinios yra tobulos arba todėl, jog pamiršo tam tikras gramatikos taisykles, kurias kuo puikiausiai mokėjo mokyklos laikais, dar keli netikslumai gali likti tiesiog nepastebėtais. Viso to rezultatas – 5 – 7 gramatikos klaidos galutiniame rašto darbo variante, kuris patenka į dėstytojo rankas. Kaip matyti, dažnas studentas net ir skirdamas laiko bei pastangų gramatikos klaidų taisymui, vis tiek neturi paties geriausio rezultato.
Tačiau reikia paminėti ir dar vieną, taip pat svarbų tokio pasirinkimo privalumą. Ko gero, jau nutokite, koks jis… Tai – laiko taupymas. Puiku, jei rašto darbą sudaro vos keli lapai, tačiau tuo atveju, jei jis yra sudarytas iš kelių dešimčių lapų ir dar keliolikos priedų, belieka tik įsivaizduoti, kokia krūva lapų laukia atidžios peržiūros bei gramatinių klaidų taisymo… Maža to, būtina įsivaizduoti dar ir tai, kiek laiko taisymas pareikalaus – prireiks maždaug 2 – 3 valandų… Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nėra labai ilgas laiko tarpas, dažnas studentas mano kitaip ir teigia, kad per šias valandas galima spėti atlikti ir kitus, galbūt dar svarbesnius darbus. Taigi, jei esate vienas iš tų ypač užimtų žmonių, pats metas savo dienotvarkę praturtinti keliomis valandomis laisvo laiko – jo atsiras, jei gramatinių klaidų taisymą patikėsite profesionalams.

Daugiau informacijos rasite ir susipažinti galėsite ČIA.

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

Taip kaip darbas be išvadų, taip ir be literatūros šaltinių yra niekinis, todėl keturioliktoje dalyje atrasite ir išvadas ir šaltinius.

IŠVADOS

1. 1991 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, kuris nustatė LR švietimo sistemos sandarą, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
2. Skiriami šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų panašumai: a) švietimo sistemos reformos pradėtos įgyvendinti nuo 1999 metų; b) Lenkijoje kaip ir Lietuvoje mokyklų sistema suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas; c) mokslas privalomas nuo 6 iki 16 metų; d) aukštojo mokslo siekiama baigus vidurinę mokyklą, stojamųjų egzaminų nėra.
3. Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemos yra panašios, nes šios šalys yra kaimynės, todėl skiriami tik šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų skirtumai: a) ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje nemokamas, o Lietuvoje – reikia mokėti; b) Lenkijoje vidurinis ugdymas skaidomas į įvairesnes sritis nei Lietuvoje (žr. 1 pav.) ir kt.

LITERATŪRA

1. Aukštojo mokslo įstatymas. // 2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586.
2. Baltoji knyga. Lietuvos aukštasis mokslas. Vilnius, 1999.
3. Baltoji knyga. Mokslas ir technologijos. Vilnius, 2001.
4. Baltoji knyga. Profesinis rengimas. Vilnius, 1998.
5. Barkauskaitė M. Lietuvos švietimo reformos eigos tyrimai // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 3. Vilnius, 1997.
6. Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 6. Vilnius, 2001.
7. Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos edukacinių nuostatų kontekste // Lietuvos švietimo reformos. Vilnius, 1993.
8. Kalvaitis A. Pasirengimas profiliniam mokymui 1999-2000 metais // Profilinis mokymas. Vilnius, 2001.
9. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Ikimokyklinio ugdymo programa. Vilnius, 1991.
10. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Pradinės mokyklos programos. Vilnius, 1991.
11. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII-822.
12. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. // Žin., 1997, Nr. 98-2478.
13. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 115-3228.
14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo išsilavinimo standartai. 1-10 klasės. Projektas. Vilnius, 1997.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. 11-12 klasės. Projektas. Vilnius, 1999.
16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius, 1994.
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. 1-10 klasės. Vilnius, 1997.
18. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. // Žin., 1991, Nr. 23-593.
19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 67-1940.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 37 „Dėl Lietuvos švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkymo ir renovacijos programų“.
21. Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, 1992.
22. Mokslo ir studijų įstatymas. 1991 m. sausio 26 d. Nr. 7-191.
23. Organization of the education system in Poland 2009/2010. Eurybase. Poland.
24. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 966 „Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
25. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 150. Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės.

13 dalis.

1 dalis (pradžia).

Paskutinė dalis su išvadomis ir informaciniais šaltiniais patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

Pati sėkmingiausia trylikta darbo dalis tęsia mūsų mintis ir Lenkijos švietimo sistemos išdėstymą bei darbo principą. Deja, paveikslėlio įkelti negalime dėl autorinių teisių saugumo, tačiau darbo šaltinių sąraše turėtumėte atrasti tai ko ieškote internetinėje erdvėje ir panaudoti savo reikmėms, jei nuspręsite, kad tokia informacija Jums yra tinkama. Trylikta dalis yra pati mažiausia, kadangi jau su abiejų šalių, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos švietimo sistemos politikomis jau supažindinome ir belieka tik pateikti visus palyginimus išvadose.

Be bendrojo išsilavinimo galima įgyti profesinį išsilavinimą, kurį sudaro 15 profilių, jie apima inžinerijos ir technologijos, aplinkos ir žemės ūkio technologijų, paslaugų, kultūros, transporto ir ekspedijavimo, elektros technologijų ir informacijos valdymą. Taip pat galima lankyti 4 metų techninės specializacijos mokyklą, kurią baigus įgyjamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimas ir profesinė kvalifikacija. Įgijus aukštesniosios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą, sudaroma galimybė stoti į aukštąsias mokyklas. Studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose Lenkijoje skaičius kasmet auga. Studijos trunka 3-4 metus ir įgyjamas bakalauro laipsnis. Lenkijoje taip pat kaip ir Lietuvoje galima įgyti magistro ir daktaro laipsnį, tik Lenkijoje daktaro laipsnį suteikia mokymo įstaiga, o ne Vyriausybė.
Šios struktūros schema pateikta žemiau.

1 pav. Dabartinės ugdymo sistemos Lenkijoje struktūra
12 dalis.

14 dalis.

Trylikta mokslinio darbo dalis veda prie bendro darbo išvadų, todėl pilnai galėsite susirinkti visą reikiamą informaciją ar pasirinkti informacijos šaltinius, kurie yra taip svarbūs ne tik šiame darbe, bet gal ir Jums.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2013-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

Dvylikta mokslinio darbo dalis paliečia Lenkijoje esančios švietimo sistemos subtilybes bei pradinių klasių sistemą.

Yra įvairių rūšių pradinės mokyklos. Pavyzdžiui, yra paprastos paradinės mokyklos, kurios yra jungiamos su vidurine mokykla, kad suformuotų dvylikametę mokyklą; pradinės muzikos mokyklos, skirtos talentingiems vaikams, kurie kartu su bendru pradiniu išsilavinimu taip pat įgyja ir muzikinį išsilavinimą; ir baleto pradinės mokyklos, kurios veikia tokiu pačiu principu kaip ir muzikos mokyklos; (Poland: The Country and its People, 1972). Taip pat yra specialios mokyklos vaikams su negalia. Pradinės mokyklos suaugusiems yra orientuotos į darbininkus, kurie neturi pradinio išsilavinimo.
Dabartinę ugdymo sistemą Lenkijoje sudaro:
1) pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13),
2) žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija (3 metai, amžius 13 – 16),
3) aukštesnioji vidurinė mokykla – „licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19),
4) universitetas.
Privalomasis mokymas prasideda 6 metų amžiaus parengiamojoje klasėje, kurioje įgyjami skaitymo, rašymo ir skaičiavimo pagrindai. Per pirmuosius metus pradinėje mokykloje, vienas mokytojas yra atsakingas už visus dėstomus dalykus (integruotas mokymas). Vėlesnėse klasėse (4-6) prasideda mokymas “blokais”, tai reiškia, kad visi gamtos mokslai (taip pat ir geografija) sujungiami į vieną dalyką, vadinamą “gamtos mokslai” (3 valandos per savaitę, 1 metai) Gimnazijoje ir licėjuje studentai yra supažindinami su kiekvienu dalyku atskirai, t.y. chemija, fizika ir biologija (3 valandos per savaitę, 3 metai) ir jie taip pat dalyvauja taip vadinamojoje „tarpdalykinėje veikloje“ – integruotuose užsiėmimuose (pvz. ekologija, sveikata, media ir kultūra). Be to, gimnazijoje studentams yra privalomas IKT dalykas, 2 val. per savaitę apimties, kuris Lenkijoje yra vadinamas informatika. Po gimnazijos studentai privalo išlaikyti atrankinius egzaminus, per kuriuos yra vertinamas jų sugebėjimas taikyti matematikos žinias gamtos moksluose, o jau licėjuje yra valstybiniai egzaminai, kuriuos tikrina speciali komisija. Teigiami rezultatai suteikia studentams galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

11 dalis.

13 dalis.

Dvylikta dalis patalpinta ir paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

Vienuoliktoje darbo dalyje tęsime pažintį su Lenkijos valstybės švietimo sistemos politika.

Lenkijoje pradinio ugdymo paskirtis įvardijama taip – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. Taigi Lenkijoje darželiai, tai įstaigos, į kurias vaikus galima leisti nuo 3 iki 7 metų amžiaus ir, visų pirma, tai yra institucijos skirtos padėti dirbančioms motinoms. Tačiau sulaukęs septynerių metų kiekvienas vaikas pradeda lankyti pagrindinę (pradinę) mokyklą. Šioms mokykloms yra teikiama ypatingai didelė reikšmė todėl, kad jų užduotis yra visų piliečių ugdymas, kuris atspindi visos šalies kultūros lygį (Barnett, 1958) ir taipogi todėl, kad įgijusiam pradinį išsilavinimą moksleiviui teikiamas pagrindinis išsilavinimas, kuris siekia suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Lenkijoje yra apie 27 tūkstančius pradinių mokyklų vaikams nuo septynerių iki trylikos metų amžiaus ir apie 500 pradinių mokyklų suaugusiems. Pradinėse mokyklose skirtose vaikams mokosi apie 6 milijonus vaikų, o suaugusiųjų mokyklose yra apie 47 tūkstančius studentų (Curitis, 1994). Dėl vietos trūkumo yra daugumoje pradinių mokyklų yra didelės klasės ir dvi pamainos. Kai kuriose mokyklose veikia užklasinės programos skirtos 1-3 klasių mokiniams arba mokiniams, kurių abu tėvai dirba. (Curtis, 1994).

10 dalis.

12 dalis.

Dar viena – 11 dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

Dešimtoje mokslinio darbo dalyje pereiname prie švietimo sistemos ir jos politikos Lenkijos Respublikoje.

2. LENKIJOS ŠVIETIMO SISTEMA

Lenkija kaip ir Lietuva ilgą laiką buvo netekusi nepriklausomybės. 1989 m. kaip ir Lietuvoje įvyko politiniai pokyčiai, kurie įtakojo švietimo sistemos pasikeitimą ir reformas. Buvo stengiamasi kuo greičiau išsivaduoti iš okupantų skleistų ir vadovėliuose pateikiamų ideologijų.
1999 m. pradėta įgyvendinti švietimo sistemos reforma, kurios metu:
1. Parengiamoji klasė šešiamečiams tapo privaloma;
2. Dviejų metų mokymasis licėjuje, po kurio buvo galima laikyti baigiamuosius „matura“ egzaminus ir stoti į aukštąją mokyklą, tapo pasirenkamas;
3. Mokymasis 2 metus technikume taip pat tapo pasirenkama galimybė;
4. 3 metų mokymasis specialiose mokyklose neįgaliems moksleiviams taip pat tapo įmanomas dalykas.
Apie aštuoni milijonai Lenkijos piliečių dabar studijuoja įvairiose mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose Lenkijoje. Ugdymas Lenkijoje yra universalus ir visiškai demokratiškas. Universali ir nacionalinė Lenkijos ugdymo politika buvo pradėta praktikuoti po II-jo pasaulinio karo. Mokyklų sistema buvo suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas. Kiekvieno lygio mokykla turi bendrus tikslus ir uždavinius. Tai (Szczepanski, 1970):
– suteikti kaip įmanoma daugiau žinių atsižvelgiant į mokinio amžių;
– išmokyti mokinius suprasti kultūrą ir ją reprezentuoti;
– suteikti mokiniams supratimą apie politinius procesus ir išmokyti juos aktyviai dalyvauti politiniuose įvykiuose;
– paruošti profesijai.
Pradinės mokyklos pabaigimas suteikia galimybę patekti į vidurinę mokyklą ir tada į aukštojo mokslo institucijas. Mokslas Lenkijoje yra nemokamas visuose trijuose lygiuose. (Poland: The Country and its People, 1972) Mokyklų sistema ir aukštojo mokslo institucijos suvaidino lemiamą vaidmenį performuojant visuomenę taip, kad būtų užtikrintas pastovus procentas vietų vaikams iš dirbančių ir gerų šeimų (Curtis, 1994). Mokslas yra privalomas nuo 7 metų iki aštuntos klasės (Curtis, 1994), tačiau po 1999 metų mokslo reformos privalomas mokslas tapo nuo 6 iki 16 metų, t.y. 1 metai ikimokyklinis paruošimas, tada pradinė mokykla ir gimnazija. Nuo 16 metų mokslas yra neprivalomas.

9 dalis.

11 dalis.

Dešimta dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

Devintoje mokslinio darbo dalyje baigiame pažindintis su Lietuvos švietimo sistema ir galėsime pereiti prie kitos – Lenkijos.

Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės arba magistrantūros studijos. Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Doktorantūra – tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūra – trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai. Doktorantas rengia ir viešai gina daktaro disertaciją daktaro laipsniui įgyti. Teisę skelbti priėmimą ir suteikti daktaro laipsnį pagal mokslo kryptis mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybiniai mokslo institutai, siekdami mokslo ir studijų integracijos, organizuoja bendras su aukštosiomis mokyklomis doktorantūros studijų programas.
2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas. Strategijos nuostatos papildo Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena dalis paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

Aštuntoje darbo dalyje vedame į pabaigą aptarimą dėl švietimo sistemos politikos Lietuvoje.

Aukštasis mokslas įvardijamas kaip aukščiausia nuosekliojo sistemos grandis, kas turėjo užtikrinti vidurinio ugdymo pakopos ir povidurinio mokymo perimamumą. Dešimtmečio pradžioje buvo itin aktualu įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją: ideologinę, kūrybinę, vidaus gyvenimo tvarkymo – valdymo, studijų, mokslinės, meninės veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, paneigti buvusią sovietinę unifikaciją.
Numatyta struktūrinė naujovė – kelių pakopų studijos: bakalauro (pagrindinės), magistro, kurias baigus suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai, doktorantūra, parengianti „aukščiausios kompetencijos mokslininkus ir pedagogus”. Pirmoji studijų pakopa – bakalauro – teikia „bazinį išsimokslinimą”, programos sudaromos iš bendrųjų teorinių, specialybės teorinių ir praktinių dalykų modulių. Magistratūros programos sudaromos iš „teorinių ir specialiųjų disciplinų pagilintų modulių, tarpdisciplininių kursų, studijos kiek įmanoma individualizuojamos, įtvirtinami studentų savarankiško mokslinio darbo įgūdžiai“. Tokias nuostatas yra įtvirtinęs Mokslo ir studijų įstatymas (1991). Struktūrinė studijų pertvarka dar pirmoje dešimtmečio pusėje įgyvendinta visose šalies aukštosiose mokyklose. Numatyti valstybinio aukštojo mokslo reguliavimo svertai – studijų institucijų akreditacija ir licencijavimas bei finansavimas. Akreditacijos tikslas – „įvertinti aukštojo mokslo institucijos sugebėjimus teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius tarptautinio lygiavertiškumo ir pripažinimo kontekste”. Įteisinta nuostata steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą – universitetai ir kolegijos.
Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai.

7 dalis.

9 dalis.

Aštunta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

Tęsiame šeštoje mokslinio darbo dalyje įkeltą minčių dėstymą ir septintojoje dalyje.

Mokytojams paliekama teisė kurti individualias programas atsižvelgiant į bendruosius ugdymo tikslus, išsilavinimo standartus, bendrąsias programas, moksleivių poreikius. Mokymas individualizuojamas. Su bendraisiais ugdymo siekiais siejami ir ugdymo metodai: tetiniai (pateikiamieji) keičiami euristiniais (atrandamaisiais). Esminis metodų bruožas – mokytojo ir vaiko abipusis bendravimas. Tais pačiais principais organizuotas tautinių mažumų švietimas. Kuriamos sekmadieninės negausių tautinių mažumų mokyklos. Tautinių mažumų bei lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, švietimu rūpinasi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (anksčiau – regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas).
Taip pat atidaromos Lietuvoje dar neįprastos jaunimo mokyklos, skirtos mokiniams, daugiausia paaugliams, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos.
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Profesinės mokyklos teikia ne tik pirminę profesinę kvalifikaciją, bet ir bendrojo lavinimo žinias. Profesinio mokymo reformą remia Europos Sąjungos PHARE programa. Per pirmąjį reformos dešimtmetį kūrėsi naujų tipų mokyklos. Profesinio rengimo strateginius tikslus ir principus, struktūrą, valdymą ir kitas temas bei problemas nuodugniai aptaria 1998 m. parengtas dokumentas – „Baltoji knyga. Aukštesniosios studijos“. Siekiama jas suderinti su daugumos Europos šalių sistemomis, Tarptautine standartizuota švietimo klasifikacija (ISCED).
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos. Į aukštesniąsias mokyklas priimami tik vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų. Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta darbo dalis įkelta: 2015-03-31