Žymų Archyvai: J.Vabalas-Gudaitis

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

Taip kaip darbas be išvadų, taip ir be literatūros šaltinių yra niekinis, todėl keturioliktoje dalyje atrasite ir išvadas ir šaltinius.

IŠVADOS

1. 1991 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, kuris nustatė LR švietimo sistemos sandarą, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
2. Skiriami šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų panašumai: a) švietimo sistemos reformos pradėtos įgyvendinti nuo 1999 metų; b) Lenkijoje kaip ir Lietuvoje mokyklų sistema suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas; c) mokslas privalomas nuo 6 iki 16 metų; d) aukštojo mokslo siekiama baigus vidurinę mokyklą, stojamųjų egzaminų nėra.
3. Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemos yra panašios, nes šios šalys yra kaimynės, todėl skiriami tik šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų skirtumai: a) ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje nemokamas, o Lietuvoje – reikia mokėti; b) Lenkijoje vidurinis ugdymas skaidomas į įvairesnes sritis nei Lietuvoje (žr. 1 pav.) ir kt.

LITERATŪRA

1. Aukštojo mokslo įstatymas. // 2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586.
2. Baltoji knyga. Lietuvos aukštasis mokslas. Vilnius, 1999.
3. Baltoji knyga. Mokslas ir technologijos. Vilnius, 2001.
4. Baltoji knyga. Profesinis rengimas. Vilnius, 1998.
5. Barkauskaitė M. Lietuvos švietimo reformos eigos tyrimai // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 3. Vilnius, 1997.
6. Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 6. Vilnius, 2001.
7. Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos edukacinių nuostatų kontekste // Lietuvos švietimo reformos. Vilnius, 1993.
8. Kalvaitis A. Pasirengimas profiliniam mokymui 1999-2000 metais // Profilinis mokymas. Vilnius, 2001.
9. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Ikimokyklinio ugdymo programa. Vilnius, 1991.
10. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Pradinės mokyklos programos. Vilnius, 1991.
11. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII-822.
12. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. // Žin., 1997, Nr. 98-2478.
13. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 115-3228.
14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo išsilavinimo standartai. 1-10 klasės. Projektas. Vilnius, 1997.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. 11-12 klasės. Projektas. Vilnius, 1999.
16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius, 1994.
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. 1-10 klasės. Vilnius, 1997.
18. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. // Žin., 1991, Nr. 23-593.
19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 67-1940.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 37 „Dėl Lietuvos švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkymo ir renovacijos programų“.
21. Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, 1992.
22. Mokslo ir studijų įstatymas. 1991 m. sausio 26 d. Nr. 7-191.
23. Organization of the education system in Poland 2009/2010. Eurybase. Poland.
24. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 966 „Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
25. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 150. Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės.

13 dalis.

1 dalis (pradžia).

Paskutinė dalis su išvadomis ir informaciniais šaltiniais patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 13

Pati sėkmingiausia trylikta darbo dalis tęsia mūsų mintis ir Lenkijos švietimo sistemos išdėstymą bei darbo principą. Deja, paveikslėlio įkelti negalime dėl autorinių teisių saugumo, tačiau darbo šaltinių sąraše turėtumėte atrasti tai ko ieškote internetinėje erdvėje ir panaudoti savo reikmėms, jei nuspręsite, kad tokia informacija Jums yra tinkama. Trylikta dalis yra pati mažiausia, kadangi jau su abiejų šalių, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos švietimo sistemos politikomis jau supažindinome ir belieka tik pateikti visus palyginimus išvadose.

Be bendrojo išsilavinimo galima įgyti profesinį išsilavinimą, kurį sudaro 15 profilių, jie apima inžinerijos ir technologijos, aplinkos ir žemės ūkio technologijų, paslaugų, kultūros, transporto ir ekspedijavimo, elektros technologijų ir informacijos valdymą. Taip pat galima lankyti 4 metų techninės specializacijos mokyklą, kurią baigus įgyjamas vidurinio mokslo baigimo pažymėjimas ir profesinė kvalifikacija. Įgijus aukštesniosios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimą, sudaroma galimybė stoti į aukštąsias mokyklas. Studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose Lenkijoje skaičius kasmet auga. Studijos trunka 3-4 metus ir įgyjamas bakalauro laipsnis. Lenkijoje taip pat kaip ir Lietuvoje galima įgyti magistro ir daktaro laipsnį, tik Lenkijoje daktaro laipsnį suteikia mokymo įstaiga, o ne Vyriausybė.
Šios struktūros schema pateikta žemiau.

1 pav. Dabartinės ugdymo sistemos Lenkijoje struktūra
12 dalis.

14 dalis.

Trylikta mokslinio darbo dalis veda prie bendro darbo išvadų, todėl pilnai galėsite susirinkti visą reikiamą informaciją ar pasirinkti informacijos šaltinius, kurie yra taip svarbūs ne tik šiame darbe, bet gal ir Jums.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2013-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 12

Dvylikta mokslinio darbo dalis paliečia Lenkijoje esančios švietimo sistemos subtilybes bei pradinių klasių sistemą.

Yra įvairių rūšių pradinės mokyklos. Pavyzdžiui, yra paprastos paradinės mokyklos, kurios yra jungiamos su vidurine mokykla, kad suformuotų dvylikametę mokyklą; pradinės muzikos mokyklos, skirtos talentingiems vaikams, kurie kartu su bendru pradiniu išsilavinimu taip pat įgyja ir muzikinį išsilavinimą; ir baleto pradinės mokyklos, kurios veikia tokiu pačiu principu kaip ir muzikos mokyklos; (Poland: The Country and its People, 1972). Taip pat yra specialios mokyklos vaikams su negalia. Pradinės mokyklos suaugusiems yra orientuotos į darbininkus, kurie neturi pradinio išsilavinimo.
Dabartinę ugdymo sistemą Lenkijoje sudaro:
1) pradinė mokykla (6 klasės, amžius 7 – 13),
2) žemesnioji vidurinė mokykla – gimnazija (3 metai, amžius 13 – 16),
3) aukštesnioji vidurinė mokykla – „licėjus” (3 metai, amžius 16 – 19),
4) universitetas.
Privalomasis mokymas prasideda 6 metų amžiaus parengiamojoje klasėje, kurioje įgyjami skaitymo, rašymo ir skaičiavimo pagrindai. Per pirmuosius metus pradinėje mokykloje, vienas mokytojas yra atsakingas už visus dėstomus dalykus (integruotas mokymas). Vėlesnėse klasėse (4-6) prasideda mokymas “blokais”, tai reiškia, kad visi gamtos mokslai (taip pat ir geografija) sujungiami į vieną dalyką, vadinamą “gamtos mokslai” (3 valandos per savaitę, 1 metai) Gimnazijoje ir licėjuje studentai yra supažindinami su kiekvienu dalyku atskirai, t.y. chemija, fizika ir biologija (3 valandos per savaitę, 3 metai) ir jie taip pat dalyvauja taip vadinamojoje „tarpdalykinėje veikloje“ – integruotuose užsiėmimuose (pvz. ekologija, sveikata, media ir kultūra). Be to, gimnazijoje studentams yra privalomas IKT dalykas, 2 val. per savaitę apimties, kuris Lenkijoje yra vadinamas informatika. Po gimnazijos studentai privalo išlaikyti atrankinius egzaminus, per kuriuos yra vertinamas jų sugebėjimas taikyti matematikos žinias gamtos moksluose, o jau licėjuje yra valstybiniai egzaminai, kuriuos tikrina speciali komisija. Teigiami rezultatai suteikia studentams galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose.

11 dalis.

13 dalis.

Dvylikta dalis patalpinta ir paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 11

Vienuoliktoje darbo dalyje tęsime pažintį su Lenkijos valstybės švietimo sistemos politika.

Lenkijoje pradinio ugdymo paskirtis įvardijama taip – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, pradinis išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą. Taigi Lenkijoje darželiai, tai įstaigos, į kurias vaikus galima leisti nuo 3 iki 7 metų amžiaus ir, visų pirma, tai yra institucijos skirtos padėti dirbančioms motinoms. Tačiau sulaukęs septynerių metų kiekvienas vaikas pradeda lankyti pagrindinę (pradinę) mokyklą. Šioms mokykloms yra teikiama ypatingai didelė reikšmė todėl, kad jų užduotis yra visų piliečių ugdymas, kuris atspindi visos šalies kultūros lygį (Barnett, 1958) ir taipogi todėl, kad įgijusiam pradinį išsilavinimą moksleiviui teikiamas pagrindinis išsilavinimas, kuris siekia suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Lenkijoje yra apie 27 tūkstančius pradinių mokyklų vaikams nuo septynerių iki trylikos metų amžiaus ir apie 500 pradinių mokyklų suaugusiems. Pradinėse mokyklose skirtose vaikams mokosi apie 6 milijonus vaikų, o suaugusiųjų mokyklose yra apie 47 tūkstančius studentų (Curitis, 1994). Dėl vietos trūkumo yra daugumoje pradinių mokyklų yra didelės klasės ir dvi pamainos. Kai kuriose mokyklose veikia užklasinės programos skirtos 1-3 klasių mokiniams arba mokiniams, kurių abu tėvai dirba. (Curtis, 1994).

10 dalis.

12 dalis.

Dar viena – 11 dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 10

Dešimtoje mokslinio darbo dalyje pereiname prie švietimo sistemos ir jos politikos Lenkijos Respublikoje.

2. LENKIJOS ŠVIETIMO SISTEMA

Lenkija kaip ir Lietuva ilgą laiką buvo netekusi nepriklausomybės. 1989 m. kaip ir Lietuvoje įvyko politiniai pokyčiai, kurie įtakojo švietimo sistemos pasikeitimą ir reformas. Buvo stengiamasi kuo greičiau išsivaduoti iš okupantų skleistų ir vadovėliuose pateikiamų ideologijų.
1999 m. pradėta įgyvendinti švietimo sistemos reforma, kurios metu:
1. Parengiamoji klasė šešiamečiams tapo privaloma;
2. Dviejų metų mokymasis licėjuje, po kurio buvo galima laikyti baigiamuosius „matura“ egzaminus ir stoti į aukštąją mokyklą, tapo pasirenkamas;
3. Mokymasis 2 metus technikume taip pat tapo pasirenkama galimybė;
4. 3 metų mokymasis specialiose mokyklose neįgaliems moksleiviams taip pat tapo įmanomas dalykas.
Apie aštuoni milijonai Lenkijos piliečių dabar studijuoja įvairiose mokyklose ir aukštojo mokslo institucijose Lenkijoje. Ugdymas Lenkijoje yra universalus ir visiškai demokratiškas. Universali ir nacionalinė Lenkijos ugdymo politika buvo pradėta praktikuoti po II-jo pasaulinio karo. Mokyklų sistema buvo suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas. Kiekvieno lygio mokykla turi bendrus tikslus ir uždavinius. Tai (Szczepanski, 1970):
– suteikti kaip įmanoma daugiau žinių atsižvelgiant į mokinio amžių;
– išmokyti mokinius suprasti kultūrą ir ją reprezentuoti;
– suteikti mokiniams supratimą apie politinius procesus ir išmokyti juos aktyviai dalyvauti politiniuose įvykiuose;
– paruošti profesijai.
Pradinės mokyklos pabaigimas suteikia galimybę patekti į vidurinę mokyklą ir tada į aukštojo mokslo institucijas. Mokslas Lenkijoje yra nemokamas visuose trijuose lygiuose. (Poland: The Country and its People, 1972) Mokyklų sistema ir aukštojo mokslo institucijos suvaidino lemiamą vaidmenį performuojant visuomenę taip, kad būtų užtikrintas pastovus procentas vietų vaikams iš dirbančių ir gerų šeimų (Curtis, 1994). Mokslas yra privalomas nuo 7 metų iki aštuntos klasės (Curtis, 1994), tačiau po 1999 metų mokslo reformos privalomas mokslas tapo nuo 6 iki 16 metų, t.y. 1 metai ikimokyklinis paruošimas, tada pradinė mokykla ir gimnazija. Nuo 16 metų mokslas yra neprivalomas.

9 dalis.

11 dalis.

Dešimta dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 9

Devintoje mokslinio darbo dalyje baigiame pažindintis su Lietuvos švietimo sistema ir galėsime pereiti prie kitos – Lenkijos.

Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotos profesinės arba magistrantūros studijos. Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai. Doktorantūra – tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas. Baigus magistrantūrą, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas, – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūra – trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai. Doktorantas rengia ir viešai gina daktaro disertaciją daktaro laipsniui įgyti. Teisę skelbti priėmimą ir suteikti daktaro laipsnį pagal mokslo kryptis mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybiniai mokslo institutai, siekdami mokslo ir studijų integracijos, organizuoja bendras su aukštosiomis mokyklomis doktorantūros studijų programas.
2003 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas. Strategijos nuostatos papildo Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti.

8 dalis.

10 dalis.

Dar viena dalis paskelbta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

Aštuntoje darbo dalyje vedame į pabaigą aptarimą dėl švietimo sistemos politikos Lietuvoje.

Aukštasis mokslas įvardijamas kaip aukščiausia nuosekliojo sistemos grandis, kas turėjo užtikrinti vidurinio ugdymo pakopos ir povidurinio mokymo perimamumą. Dešimtmečio pradžioje buvo itin aktualu įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją: ideologinę, kūrybinę, vidaus gyvenimo tvarkymo – valdymo, studijų, mokslinės, meninės veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, paneigti buvusią sovietinę unifikaciją.
Numatyta struktūrinė naujovė – kelių pakopų studijos: bakalauro (pagrindinės), magistro, kurias baigus suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai, doktorantūra, parengianti „aukščiausios kompetencijos mokslininkus ir pedagogus”. Pirmoji studijų pakopa – bakalauro – teikia „bazinį išsimokslinimą”, programos sudaromos iš bendrųjų teorinių, specialybės teorinių ir praktinių dalykų modulių. Magistratūros programos sudaromos iš „teorinių ir specialiųjų disciplinų pagilintų modulių, tarpdisciplininių kursų, studijos kiek įmanoma individualizuojamos, įtvirtinami studentų savarankiško mokslinio darbo įgūdžiai“. Tokias nuostatas yra įtvirtinęs Mokslo ir studijų įstatymas (1991). Struktūrinė studijų pertvarka dar pirmoje dešimtmečio pusėje įgyvendinta visose šalies aukštosiose mokyklose. Numatyti valstybinio aukštojo mokslo reguliavimo svertai – studijų institucijų akreditacija ir licencijavimas bei finansavimas. Akreditacijos tikslas – „įvertinti aukštojo mokslo institucijos sugebėjimus teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius tarptautinio lygiavertiškumo ir pripažinimo kontekste”. Įteisinta nuostata steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą – universitetai ir kolegijos.
Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai.

7 dalis.

9 dalis.

Aštunta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

Tęsiame šeštoje mokslinio darbo dalyje įkeltą minčių dėstymą ir septintojoje dalyje.

Mokytojams paliekama teisė kurti individualias programas atsižvelgiant į bendruosius ugdymo tikslus, išsilavinimo standartus, bendrąsias programas, moksleivių poreikius. Mokymas individualizuojamas. Su bendraisiais ugdymo siekiais siejami ir ugdymo metodai: tetiniai (pateikiamieji) keičiami euristiniais (atrandamaisiais). Esminis metodų bruožas – mokytojo ir vaiko abipusis bendravimas. Tais pačiais principais organizuotas tautinių mažumų švietimas. Kuriamos sekmadieninės negausių tautinių mažumų mokyklos. Tautinių mažumų bei lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, švietimu rūpinasi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (anksčiau – regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas).
Taip pat atidaromos Lietuvoje dar neįprastos jaunimo mokyklos, skirtos mokiniams, daugiausia paaugliams, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos.
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Profesinės mokyklos teikia ne tik pirminę profesinę kvalifikaciją, bet ir bendrojo lavinimo žinias. Profesinio mokymo reformą remia Europos Sąjungos PHARE programa. Per pirmąjį reformos dešimtmetį kūrėsi naujų tipų mokyklos. Profesinio rengimo strateginius tikslus ir principus, struktūrą, valdymą ir kitas temas bei problemas nuodugniai aptaria 1998 m. parengtas dokumentas – „Baltoji knyga. Aukštesniosios studijos“. Siekiama jas suderinti su daugumos Europos šalių sistemomis, Tarptautine standartizuota švietimo klasifikacija (ISCED).
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos. Į aukštesniąsias mokyklas priimami tik vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų. Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

Šešta mokslinio darbo dalis tęsia pradėtą Lietuvos švietimo sistemos politikos aprašymą.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti savarankiškas įstaigas, t. y. pradinę: 1–4 klasės (6 (7)–10 (11) metų amžiaus) – 4 metai; pagrindinę: 5–10 klasės (10 (11)–16 (17) metų amžiaus) – 6 metai; vidurinę:11–12 klasės (16 (17)–18 (19) metų amžiaus) – 2 metai. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pradiniame mokyme orientuojamasi į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą, siekiama atverti vaikui jo artimą aplinką bei jį patį toje aplinkoje, mokoma remiantis pavyzdžiu, patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu, pasitelkiami formalieji ir neformalieji ugdymo šaltiniai. Bendrojo lavinimo mokyklos paskirtį, jos vertybes, uždavinius nusako Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Mokyklos paskirtis – rūpintis sėkmingu asmenybės ugdymu ir visuomenės raida, talkinti modernios Lietuvos tautos, atviros visuomenės ir demokratinės valstybės kūrimuisi. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus. Mokykla išpažįsta žmogaus vertingumą, jo pasirinkimo laisvę ir dorovinę atsakomybę, kuria demokratinius santykius ir skatina jų laikytis bendruomenės vidaus gyvenime, puoselėja intelektinę laisvę ir toleranciją bei kitas vertybes. Mokyklos, kaip institucijos, ypač aktualus siekis – sukurti atvirą, dinamišką, polilogišką ir tolerantišką, ne hierarchinio pavaldumo, bet horizontaliaisiais partnerystės ryšiais, laisva asmens iniciatyva grindžiamą Lietuvos visuomenę. Bendrosios programos nustato tik bendruosius ugdymo turinio principus, jų pagrindu mokyklos bendruomenėms suteikiama galimybė kurti mokyklos ugdymo programas. Tai naujas strategiškai svarbus ugdymo turinio politikos posūkis: ugdymo turinys decentralizuojamas. Kartu rengiami valstybiniai išsilavinimo standartai – rezultatų, kurių tikimasi iš mokyklos, orientyras. Bendrieji švietimo reformos dokumentai remiasi Lietuvos švietimo tradicija ir ugdymo minties patirtimi – S. Šalkauskio, J.Vabalo-Gudaičio, J.Laužiko darbais. Orientuojamasi į šiuolaikinės pedagogikos bei psichologijos raidos tendencijas, XXI a. švietimui keliamus reikalavimus.

5 dalis.

7 dalis.

Mokslinio darbo dalis patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 5

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 5

Ir penktoje mokslinio darbo dalyje susipažinsime su dar keliais Lietuvos švietimo sistemos politikos ypatumais.

Nuo 1998-1999 m. m. pereinama prie pagrindinio dešimtmečio mokymo, įgyvendinama numatyta mokyklos struktūra 4+(4+2)+2. Pradėtas mokymo pagal profilius eksperimentas 36 bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose. Numatyta pertvarkyti mokyklų tinklą, t.y. mokyklas didinti ir modernizuoti – įrengti ir kompiuterizuoti bibliotekas, modernius kabinetus. Pradėta kurti švietimo monitoringo sistema, kaupiama išsami patikima informacija apie sistemos funkcionavimą bei švietimo paslaugų kokybę. Dėl to nustatomi Lietuvos švietimo indikatoriai, kuriamos išorinio ir vidinio švietimo įstaigų audito metodikos. Įgyvendinamas specialiųjų poreikių vaikų integravimo į bendrą ugdymo sistemą principas; rengiamasi keisti gimnazijų kūrimo principus; tikimasi įvairinti jaunimo mokyklų pobūdį; mokant pagal profilius stengiamasi suartinti profesinio rengimo ir bendrojo lavinimo kryptis, kad ir profesinių mokyklų absolventams būtų daugiau galimybių studijuoti aukštosiose mokyklose. Pertvarkoma brandos egzaminų sistema. Ji modernėja, derinama su aukštųjų mokyklų stojimo sąlygomis, su mokymu pagal profilius. Įkurtas Nacionalinis egzaminų centras, kurio pastangomis sudaromi ir įgyvendinami šiuolaikiški brandos egzaminų organizavimo principai. Siekiama, kad kuo daugiau kiekvienos kartos jaunuolių įgytų kokybišką vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, išsiugdytų nuostatą mokytis visą gyvenimą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvų (ar globėjų) pageidavimu, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose. Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namie, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namie, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę ir konsultacinę pagalbą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankę vaikai bent vienerius metus turėtų būti ugdomi mokyklų parengiamosiose grupėse, kad įgytų mokyklai reikalingų socialinių įgūdžių, sustiprintų savo psichofizinę brandą. Tolesnė švietimo raida patvirtino tokio ugdymo būtinybę, todėl 2000 m. buvo parengta būtent šį ugdymą modeliuojanti Priešmokyklinio ugdymo koncepcija ir priešmokyklinį ugdymą pradėta nuosekliau įgyvendinti. 1998-1999 mokslo metais Lietuvoje buvo 821 darželis-mokykla, 807 ikimokyklinės įstaigos.

4 dalis.

6 dalis.

Jau penkta darbo dalis patalpinta: 2015-03-30