LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8
Aštuntoje darbo dalyje vedame į pabaigą aptarimą dėl švietimo sistemos politikos Lietuvoje.
Aukštasis mokslas įvardijamas kaip aukščiausia nuosekliojo sistemos grandis, kas turėjo užtikrinti vidurinio ugdymo pakopos ir povidurinio mokymo perimamumą. Dešimtmečio pradžioje buvo itin aktualu įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją: ideologinę, kūrybinę, vidaus gyvenimo tvarkymo – valdymo, studijų, mokslinės, meninės veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, paneigti buvusią sovietinę unifikaciją.
Numatyta struktūrinė naujovė – kelių pakopų studijos: bakalauro (pagrindinės), magistro, kurias baigus suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai, doktorantūra, parengianti „aukščiausios kompetencijos mokslininkus ir pedagogus”. Pirmoji studijų pakopa – bakalauro – teikia „bazinį išsimokslinimą”, programos sudaromos iš bendrųjų teorinių, specialybės teorinių ir praktinių dalykų modulių. Magistratūros programos sudaromos iš „teorinių ir specialiųjų disciplinų pagilintų modulių, tarpdisciplininių kursų, studijos kiek įmanoma individualizuojamos, įtvirtinami studentų savarankiško mokslinio darbo įgūdžiai“. Tokias nuostatas yra įtvirtinęs Mokslo ir studijų įstatymas (1991). Struktūrinė studijų pertvarka dar pirmoje dešimtmečio pusėje įgyvendinta visose šalies aukštosiose mokyklose. Numatyti valstybinio aukštojo mokslo reguliavimo svertai – studijų institucijų akreditacija ir licencijavimas bei finansavimas. Akreditacijos tikslas – „įvertinti aukštojo mokslo institucijos sugebėjimus teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius tarptautinio lygiavertiškumo ir pripažinimo kontekste”. Įteisinta nuostata steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą – universitetai ir kolegijos.
Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai.
Aštunta darbo dalis įkelta: 2015-03-31