LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 7

Tęsiame šeštoje mokslinio darbo dalyje įkeltą minčių dėstymą ir septintojoje dalyje.

Mokytojams paliekama teisė kurti individualias programas atsižvelgiant į bendruosius ugdymo tikslus, išsilavinimo standartus, bendrąsias programas, moksleivių poreikius. Mokymas individualizuojamas. Su bendraisiais ugdymo siekiais siejami ir ugdymo metodai: tetiniai (pateikiamieji) keičiami euristiniais (atrandamaisiais). Esminis metodų bruožas – mokytojo ir vaiko abipusis bendravimas. Tais pačiais principais organizuotas tautinių mažumų švietimas. Kuriamos sekmadieninės negausių tautinių mažumų mokyklos. Tautinių mažumų bei lietuvių, gyvenančių už Lietuvos ribų, švietimu rūpinasi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (anksčiau – regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas).
Taip pat atidaromos Lietuvoje dar neįprastos jaunimo mokyklos, skirtos mokiniams, daugiausia paaugliams, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos.
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu. Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Profesinės mokyklos teikia ne tik pirminę profesinę kvalifikaciją, bet ir bendrojo lavinimo žinias. Profesinio mokymo reformą remia Europos Sąjungos PHARE programa. Per pirmąjį reformos dešimtmetį kūrėsi naujų tipų mokyklos. Profesinio rengimo strateginius tikslus ir principus, struktūrą, valdymą ir kitas temas bei problemas nuodugniai aptaria 1998 m. parengtas dokumentas – „Baltoji knyga. Aukštesniosios studijos“. Siekiama jas suderinti su daugumos Europos šalių sistemomis, Tarptautine standartizuota švietimo klasifikacija (ISCED).
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos. Į aukštesniąsias mokyklas priimami tik vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų. Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

6 dalis.

8 dalis.

Septinta darbo dalis įkelta: 2015-03-31