Temos Archyvai: Bendras pasirinkimas

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

Aštuntoje darbo dalyje vedame į pabaigą aptarimą dėl švietimo sistemos politikos Lietuvoje.

Aukštasis mokslas įvardijamas kaip aukščiausia nuosekliojo sistemos grandis, kas turėjo užtikrinti vidurinio ugdymo pakopos ir povidurinio mokymo perimamumą. Dešimtmečio pradžioje buvo itin aktualu įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją: ideologinę, kūrybinę, vidaus gyvenimo tvarkymo – valdymo, studijų, mokslinės, meninės veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, paneigti buvusią sovietinę unifikaciją.
Numatyta struktūrinė naujovė – kelių pakopų studijos: bakalauro (pagrindinės), magistro, kurias baigus suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai, doktorantūra, parengianti „aukščiausios kompetencijos mokslininkus ir pedagogus”. Pirmoji studijų pakopa – bakalauro – teikia „bazinį išsimokslinimą”, programos sudaromos iš bendrųjų teorinių, specialybės teorinių ir praktinių dalykų modulių. Magistratūros programos sudaromos iš „teorinių ir specialiųjų disciplinų pagilintų modulių, tarpdisciplininių kursų, studijos kiek įmanoma individualizuojamos, įtvirtinami studentų savarankiško mokslinio darbo įgūdžiai“. Tokias nuostatas yra įtvirtinęs Mokslo ir studijų įstatymas (1991). Struktūrinė studijų pertvarka dar pirmoje dešimtmečio pusėje įgyvendinta visose šalies aukštosiose mokyklose. Numatyti valstybinio aukštojo mokslo reguliavimo svertai – studijų institucijų akreditacija ir licencijavimas bei finansavimas. Akreditacijos tikslas – „įvertinti aukštojo mokslo institucijos sugebėjimus teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius tarptautinio lygiavertiškumo ir pripažinimo kontekste”. Įteisinta nuostata steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą – universitetai ir kolegijos.
Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai.

7 dalis.

9 dalis.

Aštunta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

Šešta mokslinio darbo dalis tęsia pradėtą Lietuvos švietimo sistemos politikos aprašymą.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti savarankiškas įstaigas, t. y. pradinę: 1–4 klasės (6 (7)–10 (11) metų amžiaus) – 4 metai; pagrindinę: 5–10 klasės (10 (11)–16 (17) metų amžiaus) – 6 metai; vidurinę:11–12 klasės (16 (17)–18 (19) metų amžiaus) – 2 metai. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pradiniame mokyme orientuojamasi į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą, siekiama atverti vaikui jo artimą aplinką bei jį patį toje aplinkoje, mokoma remiantis pavyzdžiu, patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu, pasitelkiami formalieji ir neformalieji ugdymo šaltiniai. Bendrojo lavinimo mokyklos paskirtį, jos vertybes, uždavinius nusako Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Mokyklos paskirtis – rūpintis sėkmingu asmenybės ugdymu ir visuomenės raida, talkinti modernios Lietuvos tautos, atviros visuomenės ir demokratinės valstybės kūrimuisi. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus. Mokykla išpažįsta žmogaus vertingumą, jo pasirinkimo laisvę ir dorovinę atsakomybę, kuria demokratinius santykius ir skatina jų laikytis bendruomenės vidaus gyvenime, puoselėja intelektinę laisvę ir toleranciją bei kitas vertybes. Mokyklos, kaip institucijos, ypač aktualus siekis – sukurti atvirą, dinamišką, polilogišką ir tolerantišką, ne hierarchinio pavaldumo, bet horizontaliaisiais partnerystės ryšiais, laisva asmens iniciatyva grindžiamą Lietuvos visuomenę. Bendrosios programos nustato tik bendruosius ugdymo turinio principus, jų pagrindu mokyklos bendruomenėms suteikiama galimybė kurti mokyklos ugdymo programas. Tai naujas strategiškai svarbus ugdymo turinio politikos posūkis: ugdymo turinys decentralizuojamas. Kartu rengiami valstybiniai išsilavinimo standartai – rezultatų, kurių tikimasi iš mokyklos, orientyras. Bendrieji švietimo reformos dokumentai remiasi Lietuvos švietimo tradicija ir ugdymo minties patirtimi – S. Šalkauskio, J.Vabalo-Gudaičio, J.Laužiko darbais. Orientuojamasi į šiuolaikinės pedagogikos bei psichologijos raidos tendencijas, XXI a. švietimui keliamus reikalavimus.

5 dalis.

7 dalis.

Mokslinio darbo dalis patalpinta: 2015-03-31