Temos Archyvai: Bendras pasirinkimas

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 14

Taip kaip darbas be išvadų, taip ir be literatūros šaltinių yra niekinis, todėl keturioliktoje dalyje atrasite ir išvadas ir šaltinius.

IŠVADOS

1. 1991 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, kuris nustatė LR švietimo sistemos sandarą, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
2. Skiriami šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų panašumai: a) švietimo sistemos reformos pradėtos įgyvendinti nuo 1999 metų; b) Lenkijoje kaip ir Lietuvoje mokyklų sistema suskirstyta į tris lygius: pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, ir aukštojo mokslo institucijas; c) mokslas privalomas nuo 6 iki 16 metų; d) aukštojo mokslo siekiama baigus vidurinę mokyklą, stojamųjų egzaminų nėra.
3. Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemos yra panašios, nes šios šalys yra kaimynės, todėl skiriami tik šie Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemų skirtumai: a) ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje nemokamas, o Lietuvoje – reikia mokėti; b) Lenkijoje vidurinis ugdymas skaidomas į įvairesnes sritis nei Lietuvoje (žr. 1 pav.) ir kt.

LITERATŪRA

1. Aukštojo mokslo įstatymas. // 2000 m. kovo 21 d. Nr. VIII-1586.
2. Baltoji knyga. Lietuvos aukštasis mokslas. Vilnius, 1999.
3. Baltoji knyga. Mokslas ir technologijos. Vilnius, 2001.
4. Baltoji knyga. Profesinis rengimas. Vilnius, 1998.
5. Barkauskaitė M. Lietuvos švietimo reformos eigos tyrimai // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 3. Vilnius, 1997.
6. Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita // Švietimo studijų sąsiuvinis. Nr. 6. Vilnius, 2001.
7. Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos edukacinių nuostatų kontekste // Lietuvos švietimo reformos. Vilnius, 1993.
8. Kalvaitis A. Pasirengimas profiliniam mokymui 1999-2000 metais // Profilinis mokymas. Vilnius, 2001.
9. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Ikimokyklinio ugdymo programa. Vilnius, 1991.
10. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija. Pradinės mokyklos programos. Vilnius, 1991.
11. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1998 m. birželio 30 d. Nr. VIII-822.
12. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. // Žin., 1997, Nr. 98-2478.
13. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 115-3228.
14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo išsilavinimo standartai. 1-10 klasės. Projektas. Vilnius, 1997.
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. 11-12 klasės. Projektas. Vilnius, 1999.
16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Projektai. Vilnius, 1994.
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. 1-10 klasės. Vilnius, 1997.
18. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. // Žin., 1991, Nr. 23-593.
19. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. // Žin., 1998, Nr. 67-1940.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolas Nr. 37 „Dėl Lietuvos švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkymo ir renovacijos programų“.
21. Lietuvos švietimo koncepcija. Vilnius, 1992.
22. Mokslo ir studijų įstatymas. 1991 m. sausio 26 d. Nr. 7-191.
23. Organization of the education system in Poland 2009/2010. Eurybase. Poland.
24. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 966 „Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
25. Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 150. Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės.

13 dalis.

1 dalis (pradžia).

Paskutinė dalis su išvadomis ir informaciniais šaltiniais patalpinta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 8

Aštuntoje darbo dalyje vedame į pabaigą aptarimą dėl švietimo sistemos politikos Lietuvoje.

Aukštasis mokslas įvardijamas kaip aukščiausia nuosekliojo sistemos grandis, kas turėjo užtikrinti vidurinio ugdymo pakopos ir povidurinio mokymo perimamumą. Dešimtmečio pradžioje buvo itin aktualu įtvirtinti aukštųjų mokyklų autonomiją: ideologinę, kūrybinę, vidaus gyvenimo tvarkymo – valdymo, studijų, mokslinės, meninės veiklos organizavimo, finansų tvarkymo, paneigti buvusią sovietinę unifikaciją.
Numatyta struktūrinė naujovė – kelių pakopų studijos: bakalauro (pagrindinės), magistro, kurias baigus suteikiami atitinkami kvalifikaciniai laipsniai, doktorantūra, parengianti „aukščiausios kompetencijos mokslininkus ir pedagogus”. Pirmoji studijų pakopa – bakalauro – teikia „bazinį išsimokslinimą”, programos sudaromos iš bendrųjų teorinių, specialybės teorinių ir praktinių dalykų modulių. Magistratūros programos sudaromos iš „teorinių ir specialiųjų disciplinų pagilintų modulių, tarpdisciplininių kursų, studijos kiek įmanoma individualizuojamos, įtvirtinami studentų savarankiško mokslinio darbo įgūdžiai“. Tokias nuostatas yra įtvirtinęs Mokslo ir studijų įstatymas (1991). Struktūrinė studijų pertvarka dar pirmoje dešimtmečio pusėje įgyvendinta visose šalies aukštosiose mokyklose. Numatyti valstybinio aukštojo mokslo reguliavimo svertai – studijų institucijų akreditacija ir licencijavimas bei finansavimas. Akreditacijos tikslas – „įvertinti aukštojo mokslo institucijos sugebėjimus teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius tarptautinio lygiavertiškumo ir pripažinimo kontekste”. Įteisinta nuostata steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas. Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisina binarinę aukštojo mokslo sistemą – universitetai ir kolegijos.
Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos. Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai, neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai.

7 dalis.

9 dalis.

Aštunta darbo dalis įkelta: 2015-03-31

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

LIETUVOS IR LENKIJOS ŠVIETIMO POLITIKŲ PALYGINIMAS 6

Šešta mokslinio darbo dalis tęsia pradėtą Lietuvos švietimo sistemos politikos aprašymą.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti savarankiškas įstaigas, t. y. pradinę: 1–4 klasės (6 (7)–10 (11) metų amžiaus) – 4 metai; pagrindinę: 5–10 klasės (10 (11)–16 (17) metų amžiaus) – 6 metai; vidurinę:11–12 klasės (16 (17)–18 (19) metų amžiaus) – 2 metai. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Pradiniame mokyme orientuojamasi į konkretų ir integruotą pasaulio vaizdą, siekiama atverti vaikui jo artimą aplinką bei jį patį toje aplinkoje, mokoma remiantis pavyzdžiu, patyrimu, veikla, tiesioginiu išgyvenimu, pasitelkiami formalieji ir neformalieji ugdymo šaltiniai. Bendrojo lavinimo mokyklos paskirtį, jos vertybes, uždavinius nusako Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Mokyklos paskirtis – rūpintis sėkmingu asmenybės ugdymu ir visuomenės raida, talkinti modernios Lietuvos tautos, atviros visuomenės ir demokratinės valstybės kūrimuisi. Visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus. Mokykla išpažįsta žmogaus vertingumą, jo pasirinkimo laisvę ir dorovinę atsakomybę, kuria demokratinius santykius ir skatina jų laikytis bendruomenės vidaus gyvenime, puoselėja intelektinę laisvę ir toleranciją bei kitas vertybes. Mokyklos, kaip institucijos, ypač aktualus siekis – sukurti atvirą, dinamišką, polilogišką ir tolerantišką, ne hierarchinio pavaldumo, bet horizontaliaisiais partnerystės ryšiais, laisva asmens iniciatyva grindžiamą Lietuvos visuomenę. Bendrosios programos nustato tik bendruosius ugdymo turinio principus, jų pagrindu mokyklos bendruomenėms suteikiama galimybė kurti mokyklos ugdymo programas. Tai naujas strategiškai svarbus ugdymo turinio politikos posūkis: ugdymo turinys decentralizuojamas. Kartu rengiami valstybiniai išsilavinimo standartai – rezultatų, kurių tikimasi iš mokyklos, orientyras. Bendrieji švietimo reformos dokumentai remiasi Lietuvos švietimo tradicija ir ugdymo minties patirtimi – S. Šalkauskio, J.Vabalo-Gudaičio, J.Laužiko darbais. Orientuojamasi į šiuolaikinės pedagogikos bei psichologijos raidos tendencijas, XXI a. švietimui keliamus reikalavimus.

5 dalis.

7 dalis.

Mokslinio darbo dalis patalpinta: 2015-03-31