Jau antradienį per LRT televiziją – visą Europą ir Lietuvą prie ekranų prikaustanti tiesioginė transliacija iš Švedijos: „Eurovizijos“ dainų konkurso pirmasis pusfinalis, kuriame pasirodys ir Lietuvos atstovas Andrius Pojavis, atliksiantis savo kūrybos dainą „Something“.

Iš viso antrajame pusfinalyje išgirsime 16 dainų. Pirmieji į sceną lips austrai, paskutinieji, 16-ieji, – serbai. Andrius Pojavis pasirodys dešimtas po Juodkalnijos atstovų, po lietuvio į Malmės arenos sceną lips baltarusė.

Jeigu Andriaus daina patiks Europai, jį išvysime ir konkurso finale šeštadienį, gegužės 18 dieną. Antrajame pusfinalyje dėl teisės pasirodyti finale rungsis 17 šalių. Į finalą pateks po 10 šalių iš abiejų pusfinalių. Be kovos finale vietą jau turi didieji konkurso rėmėjai – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Ispanija – bei šių metų konkurso šeimininkė Švedija. Iš viso konkurse šiemet dalyvauja 39 šalys.

Gražiausias Europos muzikos metų renginys – antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį 22 val. tiesiogiai iš Malmės per LRT televiziją.

„Išrink TV3 20-mečio Mylimiausius!“ Tokiu šūkiu nuo šio, balandžio 12-osios, vakaro, TV3 pasitinka savo internetinio tinklalapio TV3.lt lankytojus ir TV3 paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ draugus. Lygiai tris paras – tris dienas ir tris naktis dvidešimtmetį švenčianti televizija kviečia rinkti mylimiausius laidų vedėjus, šou dalyvius ir projektų teisėjus. Laimėtojų likimas – tik TV3 žiūrovų rankose. Televizijos dvidešimtmečio iškilmių išvakarėse, gegužės 2-ąją, etiketo specialistas ir žodžio meistras Giedrius Drukteinis paskelbs, kuriuos per du dešimtmečius sužibėjusius eterio veidus geriausiai įvertino žiūrovai.

Kuri laidos vedėja ir vedėjas, kuris šou dalyvis ir teisėjas bus paskelbtas „TV3 20-mečio Mylimiausiu“? Balsavimas vyksta adresu TV3.lt/mylimiausi. Gegužės antrąją G. Drukteinis ir jo charizmatiškieji kolegos – Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius iškilmingai apdovanos keturias, per du TV3 dešimtmečius išgarsėjusias asmenybes.

„Televizija per dvidešimt metų pakeitė enciklopedijas, realybės šou – giminių suvažiavimus, o laidų vedėjai – pastorius. Visa tai mes stebėjome savo akimis, guldami ir keldamiesi su žvaigždėmis iš televizijos ekrano. Stebėsime ir toliau, tačiau atėjo laikas susėsti su jais prie šventine staltiese papuošto stalo ir paklausti, ar jie juto visą tą laiką mūsų, žiūrovų, nuoširdžiausią meilę?“ – klausia apdovanojimų ceremonijos vedėju tapęs G. Drukteinis.

Jis drauge su jaunaisiais eterio užkariautojais J. Nainiu ir R. Mackevičiumi bei aktore Goda Petkute nekantriai laukia „TV3 20-mečio Mylimiausių“ rinkimų kulminacijos.

„Kviečiame prisijungti visus žiūrovus ir padėti mums išrinkti mylimiausius laidų vedėjus, muzikos, talentų šou, šokių projektų ir realybės šou dalyvius bei projektų teisėjus. Trys dienos, trys naktys jų likimui nuspręsti – magiškas laikas, paskubėkime“, – ragina G. Petkutė.

„TV3 20-mečio Mylimiausių“ ceremonija – jau gegužės 2-ąją, TV3 20-mečio iškilmių išvakarėse!

Pirmoji jo aistra buvo krepšinis. Vėliau susižavėjo dviračių sportu, bet tikrąja meile tapo ėjimas. Pirmą kartą į startą stojęs 27-erių, Antanas Mikėnas jau pirmose varžybose pagerino Lietuvos rekordą. Po kelerių metų tapo ir SSRS rekordininku, o 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.

Apie vieną garsiausių visų laikų Lietuvos sportininkų, trenerį ir pedagogą A. Mikėną pasakoja naujas LRT dokumentinis filmas „Olimpinio sidabro žingsniai“, kurio premjerą kviečiame žiūrėti ateinantį šeštadienį, balandžio 20 dieną 12.30 val. per LRT televiziją. Filmo autoriai Gintarė Grikštaitė, Stasys Petkus ir Miroslavas Stankevičius.

„Antanas Mikėnas – unikalus žmogus. Pasak jo auklėtinio Justino Vasiliausko, tokie žmonės, kaip A. Mikėnas, A. Sabonis ir V. Alekna gimsta vos kartą per 100 metų...– sako filmo autorė Gintarė Grikštaitė. – Man teko garbė pažinti Antaną Mikėną. 1990 metais jis buvo vienas iš trijų mano diplominio darbo herojų. Darbo vadovas Laimonas Tapinas tuomet sakė, kad mano parengtos radijo apybraižos galės „sugulti“ į knygą, o jos „sugulė“... į dokumentinį filmą.“

A.Mikėno (1924-1994) bendražygiai neabejoja, kad finišas turėjo būti auksinis, tačiau lietuvis pabūgo... teisėjų verdikto. Tai, kad, išsigandęs diskvalifikacijos, į priekį pats praleido rusą L. Spiriną, kuris ir tapo čempionu, prisipažįsta ir A. Mikėnas – filme apie tai liudija prieš dvidešimtmetį mirusio Lietuvos sportinio ėjimo patriarcho balso įrašas...

A. Mikėnas prasitaria, kad jo pasirengimas didžiajam sportui prasidėjo nuo dalgio, grėblio, arklio ir... ėjimo į mokyklą. Sporto pasaulio žmonės tikina, kad olimpinio vicečempiono jėga buvo tiesiog unikali – jis vienas iškėlęs akmenį, kurio neįstengė pajudinti trys vyrai...

„Tėtis sakydavo, kad norint tapti čempionu, reikia turėti olimpinę svajonę...“, – filme prisimena A. Mikėno duktė Eglė.

„Olimpinio sidabro žingsniai“ – balandžio 20 d. 12.30 val. per LRT televiziją.

Trumpai apžvelgsime šios dienos serialų naujas serijas, kurias vakare transliuos Lietuvoje.

Kaip ir kiekvieną darbo dieną, vakaro serialų seansą pradeda per TV1 18:00 rodoma "Detektyvė Rizoli". Šioje serijoje detektyvai tiria nuotakos žmogžudystę, kuri buvo nužudyta prieš pat vestuves. Tuo tarpu Andžela, Frankis ir Frostas susidomi kas apsigyveno Džeinės kaimynystėje.

21:00 per LNK nauja "Farai" laida.

Taip pat 21:00 per TV6, serialas "Liudininkai". Šioje serijoje Maršalas užsiima roko žvaigždės apsauga. Tuo tarpu Meri išvyksta ieškoti dingusios liudininkės, kuri buvo saugoma liudininkų apsaugos.

22:00 per TV6 nauja "Pabėgimo karalių" serija, kurioje Deimianas pagrobia Rėjaus dukterį, o Rėjus ruošiasi, bet kokia kaina ją susigrąžinti. Tuo pačiu metu Erika patenka į bėdą, kai sužino, kad Pytas nori ja pasinaudoti.

Tiek aktualijų šiandien, o apie kur kas daugiau ir ką žiūrėti šeštadienį per TV, skaitykite jau rytoj!

Visai neseniai Kaune ūžė viena garsiausių Rusijos žvaigždžių – atlikėjas Timati. Vos išgirdę apie vienintelį jo pasirodymą, į Kauno „Žalgirio“ areną plūdo tūkstančiai žmonių.

Įamžinti jį veržėsi minia žurnalistų, tačiau vienintelės BTV „Žvaigždutės“ gavo išskirtinę teisę filmuoti žvaigždę! Tačiau dar neprasidėjus Timačio pasirodymui išsiaiškinome neįtikėtiną dalyką. Lietuviai į areną sulėkė visai ne dėl jo, o dėl Egidijaus Dragūno, kuris neva turėjo apšildyti pasaulinę garsenybę. „Visi myli Selą, visi myli ir Timati. Man atrodo fainai, kad perki bilietą į vieno koncertą, o pamatai dvi didžiules žvaigždes”, - koncerto užkulisuose kalbėjo garsiausias Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius.

Tarptautinis stebuklas Timati arenoje kaip įkirptas į uodegą lakstė nuo žurnalistų, jį saugojo augaloti vyrai. Reperio vadybininkai interviu žadėjo žadėjo, ir galiausiai pamelavo! Bet arogancija garsėjantis Selas nulipęs nuo scenos ir iškart pasidavė tardymams ir prisipažino, kad jis dabar – naujas žmogus! Požiūris į vertybes ypatingai pasikeitė po to, kai Egis apsilankė šventajame mieste. Kaip tik tuo metu Romoje vyko popiežiaus rinkimai. „Pagalvojau, kad bilietai nebrangiai kainuoja, pasiėmiau mamą kartu, Eleonorą, sūnų ir nuskridom ten savaitei. Mamai nupirkau itališkus batus, rankinuką dovanų”, - pasakojo E. Dragūnas.

Apdovanojęs mamą, Selas su kompanija bastėsi po miestą. Ir šventoji aura padarė stebuklą. „Roma tuo metu buvo ypatinga. Tai buvo kaip dovana, kad pataikėm į ją atvykti tokiu metu, kai vyko konklava. Dėkoju Dievui”, - emocijų neslėpė E. Dragūnas.

Egidijus prisipažino, koncertuoti kartu su Timati jį reikėjo įkalbinėti labai ilgai. SEL dvidešimtmečio koncertai išsunkė iki paskutinio lašo. „Tris mėnesius atostogavau, nedainavau, o tik rašiau tekstus dainoms. Čia panašiai, kaip boksininkai, kurie išeina boksuotis po trijų mėnesių pertraukos... Tai nebuvo mano geriausias pasirodymas, bet padariau, ką galėjau”, - prisipažino E. Dragūnas.

Selas „Žalgirio“ arenoje koncertavo tik puse kojos, o Timatis - iš visos širdies. Bet Lietuva vis tiek labiau myli savus! Taigi, išvydę Egį visi šoko, dainavo, siautėjo ir visaip kitaip ėjo iš proto. Nėr ką kalbėt, kas laimėjo šitą muzikinę dvikovą!

Išskirtiniai kadrai iš Timati ir Sel koncerto užkulisių jau šį pirmadienį 20.30 val. laidoje “Žvaigždutės” tik per BTV!

„Esu paprastas lietuvis mužikėlis“. Taip filosofas Algis Mickūnas pasakė kada jam teikė garbės daktaro vardą Gvatemaloje. Vieną iš daugelio garbės vardų viename iš daugelio pasaulio universitetų, kur šiandien filosofiją dėsto buvę Algio Mickūno studentai, kuriuos jis vadina sūnumis ir dukromis. Beje, dalis jų suvažiuos šią vasarą į Kauną pagerbti savo dėstytoją, kuris yra vienas žymiausių šiandien gyvenančių lietuvių filosofų.

Apie savo gyvenimą, pažiūras ir biografiją jis kalba su ironiška šypsenėle. Ko gero tik taip ir gali į pasaulį žiūrėti žmogus, kuriam teko emigruoti iš gimtinės, kęsti pabėgėlių stovyklos nepriteklius, o paskui tapti kareiviu ir dalyvauti Korėjos kare. Iki filosofijos profesoriaus posto Ohajo universitete kelias buvo, pasitelkus nuvalkiotą klišę, ilgas ir vingiuotas. Va kaip tik klišių A.Mickūnas labai ir nemėgsta: jokių rėmų, jokių išankstinių nusistatymų, svarbiausia – atvirumas pasauliui, sako jis. Ne taip lengva suprasti kur juokauja, o kur kalba visai rimtai – jo mintis plaukia lengvai ir atrodo vis mus švelniai provokuoja. O juk filosofas tą ir turi daryti.

Žinoma, jis nėra paprastas lietuvis mužikėlis. Oi, ne. Tačiau koks Algis Mickūnas iš tiesų bus galima sužinoti per TV1 šį šeštadienį 15.30 val. „Pasivaikščiojimuose su Algiu Mickūnu“.

Diena buvo šalta ir po pasivaikščiojimo su filosofu užsukome į barą išgerti taurės jo mėgstamo džino. Tiesa, šito nerodysime, nes negalima. Tačiau visa kita – jūsų dėmesiui.

Lietuviai, kaip ir estai, geriausiai vertina nacionalinės televizijos turinį ir pastebi jo pagerėjimą. Tuo tarpu latviai prioritetą dėl turinio teikia komercinei televizijai. Lietuvoje komercinės televizijos turinys vertinamas prasčiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Tai atskleidžia naujausias rinkos tyrimų kompanijos „GFK CR Baltic“ tyrimas.

Apklausa, kurioje dalyvavo beveik 3000 respondentų trijose Baltijos šalyse, atlikta praėjusių metų pabaigoje. Apibendrindama tyrimo rezultatus, „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė teigia, kad Baltijos šalių respondentai įžvelgia pokyčius įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tačiau jie ryškiausi kalbant apie televizijas.

„Vertinant įvairias žiniasklaidos priemones, daugiau nei pusė visų respondentų Estijoje ir Lietuvoje teigė, jog labiausiai pagerėjo nacionalinės televizijos turinys, tuo tarpu latviai pastebėjo pokyčius komercinėse televizijose“, – teigia L. Astrauskienė.

Tyrimo rezultatai parodė, kad nacionalinės televizijos turinys geriausiai įvertintas tarp Lietuvos ir Estijos respondentų. Be to, šiose šalyse respondentai išsakė didžiausią pasitikėjimą nacionaline televizija lyginant su kitomis žiniasklaidos priemonėmis – pasitikėjimo lygis nacionaline televizija siekia 5,1 balą iš 7. Taip pat šiose šalyse didžiausias ir pasitikėjimo nacionaliniu radiju rodiklis – 4,9 balas.

Tuo tarpu Latvijoje geriausiai yra vertinamas komercinės televizijos turinys, o labiausiai pasitikima internetu kaip žiniasklaidos priemone: pasitikėjimo balas Latvijoje – 4,7 balo. Lietuvoje komercijos televizijos turinys vertinamas prasčiausiai iš visų trijų Baltijos šalių – 2,7 balo iš 5, taip pat ir pasitikėjimas komercine televizija šioje šalyje žemiausias – 3,8 balo iš 7.

Žurnalistų darbo kokybė per pastaruosius metus yra vertinama kaip vidutiniškai gera. Prasčiausiai žurnalistų darbas yra vertinamas Lietuvoje – 3 balai iš 5, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje žurnalistų darbo kokybė vertinama 3,1 balo iš 5 galimų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius apžvelgdamas tyrimo rezultatus teigia, kad pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju visose Baltijos šalyse nedaug skiriasi, tačiau nežymus nacionalinio ir komercinio transliuotojo vertinimai skiriasi dėl kelių dalykų.

„Lietuvoje nacionalinis transliuotojas yra nepriklausomas turinio skelbimo atžvilgiu, o Latvijoje komercinės žiniasklaidos priemonės išlaiko stipresnes pozicijas, – teigia D. Radzevičius, – Latvijoje ir komercinė televizija, ir spauda yra stipresnės nei Lietuvoje. Visų pirma, Latvijos visuomenės sudėtis yra kiek kitokia nei Lietuvoje. Šioje šalyje pakankamai didelė ir įtakinga rusų tautinė mažuma, užimanti didelę dalį visuomenės. Be to, šios šalies žiniasklaidos rinka padalinta į latviškai ir rusiškai kalbančias. Galima spėti, kad nacionalinis arba visuomeninis transliuotojas nebūtinai atitinka visos visuomenės lūkesčius.“ D. Radzevičius taip pat pabrėžia, kad Latvijos visuomeninis transliuotojas gerokai atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos nacionalinio transliuotojo pasiekto lygio.

Internetinė apklausa atlikta gruodžio mėn., per ją apklausti 947 18–65 m. amžiaus respondentai Lietuvoje, 1017 respondentų Latvijoje ir 1008 respondentai Estijoje.

Nacionalinę televiziją kaip turinčią didžiausią įtaką nuomonės formavimui mini ir kita – žurnalo „Valstybė“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“neseniai atlikta apklausa, kurioje kas penktas (20,5 proc.) šalies gyventojas teigė, kad didžiausią įtaką jų nuomonės formavimui turi LRT televizija. Šioje apklausoje Po 19,5 proc. respondentų tvirtino, kad didžiausią įtaką jų nuomonei daro LNK ir TV3 televizijos, 13,4 proc. rinkosi interneto dienraštį DELFI.lt.

Populiaraus amerikiečių pramogų industrijos žurnalo „Entertainment Weekly“ viršelį papuošė pats Supermenas. Panašu, kad artėjant vieno laukiamiausių vasaros veiksmo filmų „Žmogus iš plieno“ (angl. „Man of Steel“) premjerai, stuomeningas superherojus, į Žemę patekęs iš kitos planetos, iš ties grįžta į madą. Žinoma, dėl to kaltas ir Supermeną įkūnijęs žavusis aktorius Henry Cavillas, kuriam itin tinka planetos gelbėtojo kostiumas.

Kaip nurodo EW.com, naujasis Supermenas filme „Žmogus iš plieno“ bus kitoks nei jį pažįsta komiksų mylėtojai – kino kūrėjai jam suteikė daugiau dvasios, tikroviškumo ir padarė jį labiau pažeidžiamą. Anksčiau manyta, kad iš Kriptono planetos į Žemę atsiųstas ir čia užaugęs superherojus vardu Klarkas Kentas turi tik vieną silpnybę – iš jo gimtosios planetos kilusią uolieną kriptonitą, kuri atima jo jėgas. „Šiame filme kriptonito neišvysite. Šie žaliai žaižaruojantys akmenys istorijose apie Supermeną pasirodė taip dažnai, kad vienintelis variantas sukurti kažką šviežio buvo jų atsisakyti“, – žurnalistams sakė filmo režisierius Zackas Snyderis, pažįstamas kaip filmų „Pelėdų karalystės sargai“, „Stebėtojų lyga“ ir „300“ kūrėjas.

Filme „Žmogus iš plieno“ H.Cavillo įkūnijamas Supermenas visai nesidžiaugia būdamas kone dievaičiu. Nurodoma, kad ypatingas vaikas jis buvo ir gimtojoje planetoje, tačiau kol kas daugiau žinių apie tai nepateikiama. Žemėje berniuką-ateivį įsivaikinę tėvai (aktoriai Kevinas Costneris ir Diane Lane) visuomet prašė jo nesinaudoti savo ypatingomis galiomis, mat paprasti žmonės to nesupras. Tad Klarkas Kentas augo atsiskyręs, trokšdamas bendravimo, bet turėdamas nuolat slėpti, kas jis toks. „Nors mano Supermenas nėra toks fiziškai pažeidžiamas kaip kiti žmonės, emociškai jis toks pats jautrus“, – sakė tamsiaplaukis ir mėlynakis H.Cavillas. Patrauklus 29-erių britų aktorius anksčiau yra filmavęsis filmuose „Nemirtingieji“ ir „Šalta dienos šviesa“ su Bruce‘u Willisu, kur atliko pagrindinius vaidmenis, taip pat nedidelius vaidmenis atliko juostose „Tristanas ir Izolda“, „Žvaigždžių dulkės“, „Grafas Montekristas“ ir kitose.

Nors šįsyk Supermenas bus mažiau visagalis nei įprastai, veiksmo mėgėjai neturėtų apsigauti – netrūks grandiozinių scenų, kvapą gniaužiančių supergalių, griūvančių pastatų, nuo bėgių skriejančių traukinių, ugnies ir sprogimų lydimų kovų. „Norėjome, kad žiūrovai kino salėje pagalvotų „Wow!“, tačiau ne tik tiek – taip pat, kad jie emociškai prisirištų prie mūsų Supermeno ir jis jiems rūpėtų“, – sakė filmo „Žmogus iš plieno“ prodiuseris Charlesas Rovenas.


Filmas „Žmogus iš plieno“, kurio vienu prodiuserių tapo pats Christopheris Nolanas, apie neįtikėtiną Supermeno kilmės istoriją Lietuvos kino teatrus pasieks birželio 28 dieną.

Visi, kas pažįsta šokių muzikos radijo stoties „Power Hit Radio“ laidų vedėją Ramintą Vyšniauskaitę, žino – tai mergina, nenustygstanti vietoje. Ji ir groja vakarėliuose, ir organizuoja renginius, ir sėkmingai dalyvauja „Chorų karuose“ su Šachmatiniu choru, o netrukus dvidešimtmetį švenčiančios televizijos TV3 žiūrovai merginą pamatys ir lietuviškame seriale „Pamiršk mane“.

Pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.20 val. rodomame seriale Raminta debiutuos jau kitą savaitę. Įdomus faktas – R. Vyšniauskaitės herojės vardas taip pat Raminta. „Man pasiūlė suvaidinti žurnalistę, matyt, pasirodžiau tinkama. Kadangi mėgstu išbandyti vis ką nors naujo, priimti iššūkius, tai tiesiog negalėjau pasakyti „ne“, ėmiau ir įkišau nosį į šį reikalą“, – pasakoja veikli mergina.

Su vaidyba Raminta susiduria ne pirmą kartą: „Ar nelankiau teatro būrelio? Oi, Dieve, kokių aš būrelių tik nelankiau! Iš tiesų labai norėjau tapti aktore, tačiau į aktorinį nestojau dėl logiškų sumetimų – juk dirbti, bent jau kol studijuoji, – neįmanoma. Pasirinkau pragmatiškesnį kelią – socialinio darbo studijas.“

Paragavusi aktorės duonos lietuviškame seriale, mergina prisipažįsta: „Mano svajonė būtų suvaidinti epizodinį vaidmenį filme. Kokią blogą, piktą, pagiežingą heroję, kuri turi keršyti pagrindiniam veikėjui. Juk gerietės filmuose niekam neįdomios – aš norėčiau įkūnyti tą blogąją aštriame filme, tokiame kaip „Zero“.

Tiesa, ir TV3 seriale „Pamiršk mane“ R. Vyšniauskaitės herojė tikrai nespindės angelišku charakteriu. „Man net mama skambino klausti, kodėl tokią blogą merginą vaidinsiu. Mano herojė Raminta – pagrindinio veikėjo Danieliaus meilužės Ingos geriausia draugė! Iš pirmo žvilgsnio labai gera, atvira, mėgstanti moteriškai apkalbinėti, tačiau valiūkiškai plepėdama ji iš Ingos ištrauks visą naudingą informaciją ir naudos saviems tikslams. Man rodos, kuo ilgiau tas vaidmuo gyvuos seriale, tuo dažniau žmonės gatvėje į mane žiūrės kreivai, galvodami „Čia ta blogietė!“ – šypsosi Raminta.

Pasak merginos, televizijoje vaidinti labai įdomu: „Teatre kaip suvaidinai, taip ir liks tą akimirką, o televizijoje tu turi kartoti vis tą patį sakinį, lygiai taip pat, nes daromi keli dubliai. Jei kalbi, pavyzdžiui, keldamas arbatos puodelį, – tai ir trečią, ir ketvirtą kartą tą sakinį sakydamas turėsi puodelį kelti identiškai.“ Naujoji „Pamiršk mane“ aktorė sako, kad pamatyti serialo kūrimo virtuvę labai įdomu: „Iš pradžių į lietuviškus serialus žiūrėjau skeptiškai. Dabar suvokiu, kokie profesionalai čia dirba. Tikrai yra iš ko mokytis.“

R. Vyšniauskaitės debiutas „Pamiršk mane“ – jau kitą savaitę, o naujas pasirodymas su Vilniuje gyvenančių žmonių Šachmatiniu choru – jau šį sekmadienį 19.30 val. „Chorų karuose“ tiesiogiai per TV3.

„Pamiršk mane“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.20 val. tik per TV3!

Du kolegos - populiarios LNK informacinės laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai Živilė Vaškytė ir Paulius Skučas - tapo ne tik bendradarbiais, bet ir gerais draugais. Tiesa, LNK laidų vedėjai mėgsta pavakaroti kartu su antrosiomis pusėmis – Živilė atskuba su vyru Edgaru Lubiu, o Paulius – su žmona Indre.

„Susitinkame pavakarieniauti, išgerti kavos ar arbatos. Su Živile įdomu pakalbėti ne tik apie darbą, jos labai platus akiratis, turi daug hobių, tarp jų – kiną. Aišku, aptariame ir laidas. Keista, kad vienas kitam nenusibostame, juk mūsų tikrasis darbas – kartu bendrauti eteryje“, - juokiasi Paulius.

Jau kuris laikas bendravimą su Živile Paulius iškeitė į bendravimą su... LNK laidos operatoriais, nes jau trečia diena tiesioginiame eteryje Paulius dirba vienas – Živilė išvyko atostogų į Portugaliją. „Mėgstu kalbėtis, aptarinėti, tai dabar kalbinu žiūrovus, pašnekovus, laidą filmuojančius operatorius“, - sako „laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas.

Paulius laukia pagrįžtančios savo partnerės, nes gerokai padaugėjus darbo, tenka anksčiau keltis. „Bet ką padarysi, Živilė irgi mane pažadėjo išleisti atostogų. Jau nuo praėjusios vasaros neatostogavau. Gegužę planuojame su žmona kažkur pabėgti. Laukiame nesulaukiame, o ir planų labai daug, niekaip neišsirenkame – nuo šiaurės iki pietų, nuo Ispanijos iki Norvegijos, visur norisi, kai taip pasiilgome atostogų“.

Živilei Paulius liepė atostogauti ramiai, neskambinti ir nesidomėti, kaip čia viskas vyksta. „Vienas susitvarkau puikiai, o ji tegu pamiršta apie Lietuvą ir grįžta visų pasiilgusi su naujomis mintimis“, - sako LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas P. Skučas.